Tokią pataisą inicijavo Seimo Sveikatos reikalų komitete dirbantys konservatorius Antanas Matulas ir „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė, nes, anot jų, vaistininko padėjėjai, iki 2023 metų liepos nepersikvalifikavę pagal naujausius reikalavimus, prarastų darbą ir dėl to regionuose sumažėtų vaistų prieinamumas gyventojams.
Tokią tvarką Seimo nariai siūlė taikyti ne visose vaistinėse, o tik tose, kurios miestelyje, viensėdyje ar kaime būtų vienintelės. Jose nesant vaistininko galėtų dirbti farmakotechnikas, tokią kvalifikaciją įgijęs iki 2006 metų, o jį prižiūrėtų vaistininkas ryšio priemonėmis.
Tačiau Seimas nepriėmė svarstyti tokių pataisų: už balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o susilaikė 31. Kitu balsavimu pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.
-
M.Majauskas traukiasi iš Seimo BFK pirmininko pareigų, apie ateitį Seime kalba mįslingai
-
J.Džiugelis atkirto abejojantiems jo kompetencija: politiniam cirkui daug išsilavinimo nereikia
-
Seimas linkęs išplėsti pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje
-
Siūloma remti prenumeratos pristatymą ir į 97 miestelius ir miestus, išskyrus didmiesčius
Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.
Dabar vaistinėse dirba apie 800 farmakotechnikų, o iš viso sąraše jų yra virš 1 tūkstančio.
Dabar Lietuva yra penkta iš Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 tūkst. gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės, o Lietuvoje – 47).
