Kai kurie politikai jau įvertino besibaigiantį politinį sezoną. Jų nuomone, nuveikta labai daug.
Tarkime, didžiausios valdančiosios Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad šiuo laikotarpiu nuveikta daugiau, nei galima įsivaizduoti.
Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis akcentavo valdančiųjų bandymus testuoti demokratijos ribas.
Bėgo paskui Vyriausybę
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A.Krupavičius sakė, kad Seimo pavasario sesiją galima pavadinti pandemine, karantinine.
Dėl koronaviruso susiklosčiusi situacija buvo beprecedentė mūsų parlamento istorijoje.
„Sesija prasidėjo Nepriklausomybės 30-mečio paminėjimu, bet tas trisdešimtmetis, deja, netapo gilesnių refleksijų atskaitos tašku. Tokiomis refleksijomis nebūtinai turi užsiimti politikai, bet vis vien žvilgsnio atgal reikėjo, o jo nebuvo. Po to iš karto sekė karantininis laikotarpis, kur politinės iniciatyvos iš parlamento perėjo vienpusiškai į Respublikos Vyriausybės rankas. Nei parlamentinė dauguma, nei parlamentas, kaip institucija, neatliko esmingesnio vaidmens. Ir, galima sakyti, kad nuo kovo vidurio tam tikrą laiką Seime vyravo netgi pasimetimas“, – komentavo politologas.
Sesija prasidėjo Nepriklausomybės 30-mečio paminėjimu, bet tas trisdešimtmetis, deja, netapo gilesnių refleksijų atskaitos tašku.
Pirmas klausimas, anot A.Krupavičiaus, buvo, ar apskritai Seimas turi ką nors daryti toje situacijoje, kai Vyriausybė bando suvaldyti pandemijos krizę.
Kitas keltas klausimas – jei daryti, tai kaip: dirbti parlamento rūmuose, naudoti nuotolinę techniką ar panašiai? Trečias dalykas – ką daryti, kokius sprendimus priimti?
„Tai iš esmės karantino pradžioje darbotvarkę diktavo Vyriausybė, teikdama įvairių įstatymų pataisas, kurios buvo skirtos būtent suvaldyti pandemiją. Įstatymų spektras buvo tikrai platus: nuo sveikatos apsaugos reikalų iki ekonomikos, netgi kai kuriais atvejais – nacionalinio saugumo, nes karantinas apėmė ir sienų uždarymą ir panašius dalykus“, – priminė VDU profesorius.
Iš esmės karantino pradžioje darbotvarkę diktavo Vyriausybė, teikdama įvairių įstatymų pataisas, kurios buvo skirtos būtent suvaldyti pandemiją.
Po tam tikro laiko, kaip pastebėjo A.Krupavičius, nusistovėjo modus operandi, Seimas grįžo į tą veiklą, kuria turi užsiimti.
Tačiau ir čia, pasak jo, turėjome incidentą, savotišką parlamentinę rezistenciją, kai Seimo dauguma posėdžiavo vieną savaitės dieną, o opozicija nusprendė posėdžiauti kitą parlamento savaitės darbo dieną.
„Tam tikrų susipriešinimo elementų buvo atsiradę, bet labai gerai, kad tos skirtys ir priešiškumai neperaugo į gilesnę krizę. Apibendrinant, manyčiau, kad parlamentas liko bėgiku, kuris bėgo paskui Vyriausybę“, – pabrėžė politologas.
Rinkiminis repertuaras
A.Krupavičiaus nuomone, politikos rampų šviesoje dėl COVID-19 pandemijos Seimo pavasario sesijos metu buvo atsidūrę valdantieji.
O opozicija, jo teigimu, pasistūmėjo į šešėlį.
Valdančiųjų ir opozicijos santykiai, VDU profesoriaus vertinimu, didele dalimi buvo tradiciniai, įprasti.
Tačiau buvo beatsirandąs rinkiminės kampanijos elementas. Kaip pavyzdį jis paminėjo tam tikras darbus baigusias laikinąsias tyrimo komisijas.
Tarkime, Stasio Jakeliūno tyrimą dėl 2008–2009 metų krizės.
Iš dalies dėl minėto pasimetimo, pasak A.Krupavičiaus, buvo ir nepadarytų darbų.
Tarp tokių jis išskyrė tai, kad nebuvo paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai. Po ko esą iškilo įvairių interpretacijų dėl Konstitucinio Teismo darbo tęstinumo.
„Kita vertus, mes matėme ir rinkiminio repertuaro, rinkiminio meniu, kuriuo užsiėmė ir parlamentas. Tai buvo dovanos tam tikroms potencialių rinkėjų grupėms. Tai yra garsioji 200 eurų išmoka pensininkams, po to buvo panašių išmokų pažadėta studentams ir kitoms grupėms. Rinkiminis elementas sprendimuose tikrai irgi galėtų būti matomas“, – pabrėžė politologas.
Rinkiminis elementas sprendimuose tikrai irgi galėtų būti matomas.
Valdančiųjų ir opozicijos santykiai
Valdantieji kaltina opozicinius konservatorius užsiimant destruktyvia veikla, gąsdinant žmones ir panašiai.
A.Krupavičiaus manymu, karantino pradžioje opozicija kartais perlenkdavo lazdą.
Vėliau jų kritika valdžiai susilpnėjo.
Tačiau baigiantis pavasario sesijai esą vėl matyti valdančiųjų ir opozicijos, pirmiausia – konservatorių, tarpusavio aiškinimaisi, rietenos.
„Bet vėlgi ta opozicija yra nelygi opozicijai. Pavyzdžiui, socialdemokratai tikrai nesistengė kaišioti pagalių valdantiesiems į ratus ir jų kritika ilgą laiką iki pat dabar, sakyčiau, buvo nuosaiki. Liberalų sąjūdis gal kai kuriuose epizoduose kritikavo aštriau, bet irgi... Manyčiau, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vienu metu buvo bepradedą įsijausti į rinkimų kampaniją ir ne vieną, ne du pareiškimus pasakė, kurie buvo aštrūs, kritiški dabartinei valdžiai. Sakyčiau, kad tą jų įkarštį atšaldė tai, kad visuomenėje valdančiųjų ir Vyriausybės atžvilgiu parama sustiprėjo“, – komentavo A.Krupavičius.
Sakyčiau, kad tą jų įkarštį atšaldė tai, kad visuomenėje valdančiųjų ir Vyriausybės atžvilgiu parama sustiprėjo.
Rietenų padaugės
Nauja ir paskutinė šios kadencijos Seimo sesija, prasidėsianti rugsėjo 10 dieną, A.Krupavičiaus teigimu, turėtų būti ganėtinai karšta.
Jos pradžią ženklins artėjantys rinkimai.
Kalbėdamas apie būsimąjį politinį sezoną, politologas pastebėjo, kad LVŽS labai gudriai išnaudoja visas galimybes paveikti skirtingas rinkėjų grupes.
Taip pat – ir materialiai, finansiškai.
„Ar bus naujų bandymų, tiesą sakant, sunku prognozuoti. Bet kad gali būti kokių nors lengvatų, paramų, teikiamų, pavyzdžiui, tam tikroms verslo grupėms, tai irgi tokie scenarijai neatmestini“, – svarstė VDU profesorius.
Bet kad gali būti kokių nors lengvatų, paramų, teikiamų, pavyzdžiui, tam tikroms verslo grupėms, tai irgi tokie scenarijai neatmestini.
A.Krupavičiaus manymu, valdančiųjų ir opozicijos santykiuose rietenų koncentracija turėtų gerokai išaugti.
Beveik visą šią kadenciją matėme, kad aštriausia konfrontacija buvo tarp „valstiečių“ ir konservatorių.
„Kad abipusės kritikos sumažės artėjant Seimo rinkimams, tai toks scenarijus, matyt, yra iš esmės neįmanomas. Mes matysime priešingą paveikslą, kur tikrai politika bus aštri ir visais įmanomais būdais ji bus reiškiama“, – prognozavo politologas.
Šįsyk rinkimų kampanija, kaip pabrėžė A.Krupavičius, primins žaibišką karą.
Esą į tokį scenarijų visas politines jėgas pirmiausia nukreipė koronaviruso pandemija.
Jeigu nebūtų jos, Seimo pavasario sesijoje būtumėme matę dar daugiau politinių kovų epizodų.
„Lietuvoje rinkimų kampanijos paprastai neoficialiai prasidėdavo mažų mažiausiai prieš pusę metų, neretai ir maždaug prieš devynis mėnesius iki pačių rinkimų. Tai šį kartą visa kampanija, matyt, bus tikrai trumpa. Vasara, juolab kad ir atostogų metas, kai politika visuomenei gerokai mažiau įdomi. Tai turėtumėme sulaukti naujos rinkiminės bangos, kuri matysis Seime, Seimo frakcijų santykiuose nuo rugpjūčio pabaigos, visą rugsėjį iki pat rinkimų“, – sakė A.Krupavičius.
Tai šį kartą visa kampanija, matyt, bus tikrai trumpa.
