Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka norėjo dar metams – iki 2017 metų liepos 1-osios – pratęsė terminą, per kurį tokie asmenys turėtų susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti. Tačiau įstatymo pataisų priimti nebuvo galima, nes po pietų Seimo plenariniame posėdyje buvo likę mažiau negu 71 Seimo narys, o norint, kad įstatymo pataisa būtų priimta reikia, jog balsuojant dalyvautų ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Šiuo klausimu balsavimas vėl turėtų vykti ketvirtadienį.
„Šiame etape neturime kitos išeities – tie žmonės praras viską: socialinę paramą, išmokas, darželius, mokyklas. Ir rinkimuose negalės dalyvauti“, – pristatydama pataisas teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.
Anksčiau nuosavo būsto neturintys asmenys galėjo gyvenamąją vietą deklaruoti savivaldybėje. Tačiau sausio 1-ąją įsigaliojo reikalavimas iki liepos 1-osios gyvenamąją vietą deklaruoti kitur.
Parlamentinio Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė abejojo, ar kas pasikeis ir po kitų metų liepos 1-osios: „Bet ir po tos liepos 1 dienos bus tokia pati padėtis.“
Anksčiau nuosavo būsto neturintys asmenys galėjo gyvenamąją vietą deklaruoti savivaldybėje. Tačiau sausio 1-ąją įsigaliojo reikalavimas iki liepos 1-osios gyvenamąją vietą deklaruoti kitur.
Jos neturintieji turėjo pateikti prašymus įtraukti juos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Tačiau į ją pagal naująją tvarką rašomi tik benamiai, asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimynas, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichiatrinėse ligoninėse.
Daugelis prie savivaldybių prisiregistravusių žmonių nepersiregistravo, nes jiems deklaruoti faktinės gyvenamosios vietos, pavyzdžiui, nuomojamame būste, neleidžia savininkai.
Dabar prie savivaldybių yra prisiregistravę daugiau kaip 103 tūkst. žmonių.
