Tam, kad P. Gražulio mandatas būtų panaikintas, už tai per slaptą balsavimą privalo balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141. Jei Seimas panaikintų P. Gražulio mandatą dėl sulaužytos priesaikos, jam dešimčiai metų būtų užkirstas kelias kandidatuoti į Seimą ar prezidentus.
Šis balsavimas numatytas vieną dieną prieš antrąją apkaltą, kuriai įvykus politikui galimybės kandidatuoti nebūtų suvaržytos. Pastarasis apkaltos procesas vykdomas supaprastinta tvarka, įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo.
Pats P. Gražulis tvirtina neketinantis atsisakyti mandato, o jam pradėtus apkaltos procesus vadina politiniu susidorojimu.
Jeigu pirmadienį Seimas panaikins P. Gražulio mandatą, jo vieta parlamente iki kadencijos pabaigos liks neužimta, nes šis politikas išrinktas vienmandatėje apygardoje, o likus mažiau nei metams iki eilinių Seimo rinkimų nauji rinkimai vienmdantėje apygardoje nerengiami.
Pripažintas sulaužęs priesaiką
Apkalta Seime pirmadienį pirmuoju pagrindu tęsiama gavus KT išvadą, jog P. Gražulis savo veiksmu – sąmoningu balsavimu už kitą Seimo narį – šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
KT gruodžio pradžioje paskelbė, kad balsuodamas už šalia jo sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Pasak teismo, savo veiksmu P. Gražulis nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos ir konstitucinio Seimo nario statuso kylančios Seimo nario pareigos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti tautos atstovo pareigas.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą parlamentarą Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią.
KT taip pat nurodė, kad P. Gražulio atliktas balsavimas už kitą Seimo narį buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, jis negalėjo būti atliktas suklydus.
Pagal Seimo statutą, asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir per savo advokatą. Pasibaigus Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymui, teikiamas nutarimo projektas dėl mandato panaikinimo. Dėl to balsuojama slapta.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmuo, kuriam Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas su priesaikos davimu susijusias pareigas, kai nuo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.
Iš viso – du apkaltos procesai
P. Gražuliui yra pradėtas dar vienas apkaltos procesas, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl piktnaudžiavimo. Panaikinus mandatą šiuo pagrindu apribojimai kandidatuoti nebūtų taikomi.
Apkaltos procesui pagal įsigaliojusį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nuosprendį P. Gražuliui paskirta data – gruodžio 19-oji, antradienis.
LAT lapkritį paskelbė, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Antrasis apkaltos procesas vyksta supaprastinta tvarka, kai į KT išvados nesikreipta.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
Be to, prokurorai P. Gražuliui yra pateikę įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų, byla perduota teismui.
