Prieš galutinį balsavimą Politinių organizacijų įstatymo projekte padaryta keletas pataisų – siūloma valstybės dotacijų nebeskirti naujoms rinkimuose nedalyvavusioms, bet parlamente frakciją sukūrusioms partijoms, taip pat atsisakyti galimybės gyventojams savo pajamų mokesčio dalį skirti partijų analitiniams centrams.
Tokius pataisymus trečiadienį patvirtino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
Jo pirmininkas Stasys Šedbaras BNS teigė, kad Seimo Teisės departamentas įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai, kai rinkimuose nedalyvavusioms partijos, turinčioms Seime frakciją, skiriama valstybės dotacija.
„Kai šita norma atsirado, Teisės departamentas neįžvelgė prieštaravimo, o dabar įžvelgė. Balsavimu komitete panaikinome šitą normą“, – BNS sakė S.Šedbaras.
Seimo teisininkų teigimu, „siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo tam tikroms politinėms partijoms, rinkimuose negavusioms reikšmingo rinkėjų pritarimo (pasitikėjimo), būtų sudarytos išskirtinės sąlygos gauti valstybės biudžeto asignavimus, prieštarauja konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, atsakingo valdymo, racionalaus valstybės turto tvarkymo principams“.
Jeigu Seimas patvirtins TTK variantą, ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ liks be valstybės lėšų. Pirmąjį šių metų pusmetį jai skirta beveik 176 tūkst. eurų biudžeto lėšų.
Partijoms, kurios susikūrė jau po rinkimų, bet turi frakciją Seimą, galimybę gauti valstybės dotaciją patvirtino „valstiečių“ Seimas. Tuomet valstybės išmoka skirta „valstiečių“ koalicijos partneriams Lietuvos socialdemokratų darbo partijai.
TTK sprendimu taip pat nutarta, kad partijų analitiniai centrai neturėtų gauti nuolatinių Lietuvos gyventojų savanoriškai skiriamos sumokėto metinio pajamų mokesčio dalies.
„Suderinome jau su priimtu Labdaros ir paramos įstatymu ir analitiniams centrams nebus galima skirti 1,2 proc. GPM. Jie išbraukti“, – BNS sakė S.Šedbaras.
TTK pirmininkas vylėsi, kad ketvirtadienį Seimas priims Rinkimų kodeksą ir jį lydinčius įstatymus bei Referendumo įstatymą.
„Tikiuosi. Straipsnių daug, dėl kiekvieno straipsnio reikia balsuoti. Bet turime priimti. Rugsėjo 1-ąją jis turi įsigalioti, tada prasideda naujų struktūrų kūrimas, taip pat ir politinių komitetų pagal naują tvarką, kad spėtų pasiruošti iki pavasario rinkimų“, – teigė S.Šedbaras.
Rinkimų kodeksas priimamas kaip konstitucinis įstatymas, per priėmimo procedūrą už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
Į jį sudėti šiuo metu atskiri Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymai.
Drauge ketinama priimti ir į kodeksą neįeinančius Politinių organizacijų bei Referendumo įstatymų projektus.
Projektus rengė Seimo darbo grupė. Pagrindinės rinkimų naujovės juose susijusios su rinkimų komitetų veikla: politiniai komitetai turėtų būti steigiami kaip juridiniai asmenys, mažiausiai pusę metų iki rinkimų pradžios.
Taip pat numatyta, kad partijų ar komitetų koalicijų pavadinimuose negalės būti naudojami asmenų vardai bei pavardės, partijoms leidžiama steigti analitinius centrus.
Pagal projektą, rinkimų užstatai mažinami keliskart. Taip pat siūloma atsisakyti politinės agitacijos draudimo, iki rinkimų likus 30 valandų. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną.
