Nauji akcizai būtų taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas įsitikinęs, kad tuomet, kai valstybė nedidina akcizų didėjant prekių įperkamumui, prekybininkai patys stengiasi didinti kainas, suprasdami, kad jeigu ne valstybė, tai jie atsirieks pyrago dalį.
Dėl akcizų kėlimo kitąmet, 2023 ir 2024 metais pusė litro sidro kasmet brangtų po 8-10 centų, vynuogių vynas virš 8,5 laipsnių stiprumo daugiau kainuotų po 10-12 centų, už alkoholinius kokteilius tektų mokėti po 9-11 centų daugiau, vermutas iki 15 laipsnių brangtų po 9-10 centų, o spirituotas vynas virš 15 laipsnių – po 12-15 centų.
Stiprieji gėrimai brangtų labiausiai: už pusę litro degtinės, trauktinės, brendžio, stipraus likerio tektų palikti po 32-36 centus kasmet daugiau, o mažiausiai brangtų alus (5,5 laipsnio stiprumo) – po 2-3 centus kasmet.
Labiausiai, po 32 proc. kasmet, augtų kaitinamojo tabako akcizas, elektroninių cigarečių skysčio – po 25-32 proc.
Cigarečių (20 vnt.) pakelis 2022-2024 metais brantų po 17-20 centus, cigarai ir cigarilės (20 g) – po 27-39 centus, rūkomasis tabakas (20 g) – po 17-20 centų, kaitinamojo tabako produktai (20 vnt.) – po 27-47 centus, o elektroninių cigarečių skystis (2 ml) – po 7-15 centus.
Ne masinės gamybos alui, kitaip vadinamam kraftiniu alumi, siūloma taikyti lengvatą – 50 proc. tarifo. Tokia lengvata galėtų pasinaudoti mažosios alaus daryklos, kurių Lietuvoje yra 58. Sumažintas tarifas būtų taikomas ne visam jų pagamintam alui, o tik pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų per metus.
2019-2020 metais akcizai alui ir vynui neaugo.