Už Teisingumo ministerijos pateiktą projektą balavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 35 parlamentarai. Už internetinio balsavimo galimybę pasisakė didesnė dalis socialdemokratų ir „darbiečių“ bei liberalai, prieš buvo ir susilaikė konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai. Projektas grąžintas tobulinti.
Projektas būtų sudaręs teorines sąlygas balsuoti internetu, o ne iš karto įteisinęs patį balsavimą – nustatęs pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, saugumo reikalavimus.
Projektą ministerija parengė Vyriausybės pavedimu po to, kai Seimas kelis kartus atmetė internetinį balsavimą įteisinančius projektus. Ministerija tvirtino, kad priėmus įstatymo projektą bus sudarytos sąlygos išbandyti balsavimo internetu sistemą prieš pradedant ją naudoti įvairiuose balsavimuose per rinkimus ir referendumus.
Įstatymo projektas numatė, kad vykstant balsavimui, rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau būtų įskaitomas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu sudarius rinkėjui galimybę pakeisti savo balsą, Teisingumo ministerija tikėjosi panaikinti prielaidas papirkti balsuojančius internetu rinkėjus.
Parlamentas pavasario sesijoje grąžino iniciatoriams tobulinti su internetiniu balsavimu susijusius įstatymų projektus. Dauguma prieš internetinį balsavimą pasisakančių parlamentarų kelia abejones, ar bus užtikrintas balsavimo sistemos saugumas, garantuojami skaidrūs rinkimų rezultatai.
Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad 56 proc. Lietuvos gyventojų yra už balsavimo internetu įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.
