Seimas nutarė, kad darbdaviams ekstremalios situacijos ar karantino metu paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, būtų mokama subsidija darbuotojų darbo užmokesčiui.
Subsidijos sąlyga – išlaikyti darbo vietas
Subsidijos bus dviejų dydžių.
Toms įmonėms, kurių veikla ekstremalios situacijos ar karantino metu nebūtų draudžiama, bet dėl įvairių priežasčių apribota, subsidija siektų 60 proc. atlyginimo. Kitą dalį darbo uždarbio turėtų darbuotojui sumokėti darbdavys iš savo lėšų. Tam iš valstybės biudžeto reiktų apie 300 mln. eurų.
Kitos subsidijos, veiklą įpareigotų visiškai sustabdyti įmonių darbuotojams, būtų didesnė – 90 proc. atlyginimo. Tada 10 proc. atlygio turėtų skirti darbdavys. Kiek valstybei lėšų reikėtų rasti šioms subsidijoms, duomenų kol kas nėra.
Abiem atvejais subsidija, kurią iš valstybės gaus darbdavys, darbuotojui negalėtų viršyti minimalios mėnesio algos (MMA), 607 eurų. Prie šios sumos dar prisidėtų 10 arba 40 proc. dydžio – darbdavio dalis.
Pasak Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės, didesnės subsidijos būtų mokamos labiausiai nuo ekstremalios situacijos ir karantino nukentėjusių sričių įmonėms, kurių veikla per karantiną būtų visiškai uždrausta.
Konservatorė Monika Navickienė įsitikinusi, kad didesnes subsidijas galėtų gauti ir tos įmonės, kurių veikla būtų draudžiama, net jos prisitaikytų prie situacijos ir rastų išeitį tęsti veiklą.
„Pavyzdžiui, šeimos restoranėlis, kuriam draudžiama aptarnauti kelintus, bet jis vis dar gamina maistą ir tiekia išsinešimui ir taip bando darbuotojus išsaugoti“, – sakė M. Navickienė.
Tokias sritis, kur dirbantis verslas dėl koronaviruso gali patirti daugiausia nuostolių, turi patvirtinti Vyriausybė.
Darbdaviai darbo vietas turės išlaikyti ne trumpiau kaip tris mėnesius nuo subsidijos gavimo pabaigos.
Už tokias Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 100 Seimo narių. Jos įsigalios iškart, kai pasirašys prezidentas.
Iki šiol darbdavys galėjo skelbti prastovą tik vienu atveju – kai negali suteikti darbuotojui darbo dėl objektyvių priežasčių ir šis nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Dabar numatyta, kad per prastovą darbdavys darbuotojui moka 40 proc. jo algos dydžio išmoką, kuri negali viršyti MMA.
Savarankiškai dirbantiems – 257 eurai
Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo „Sodros“ įmokas ne trumpiau nei tris mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.
Išmokos dydis per mėnesį sieks minimalių vartojimo poreikių dydį – 257 eurus per mėnesį.
Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį.
Už tokias Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 100 Seimo narių. Jos įsigalios iškart, kai pasirašys prezidentas.
