Antradienio vakariniame posėdyje parlamentarai išvadoms pritarė ypatingos skubos tvarka.
Už jas balsavo 88 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 18 Seimo narių susilaikė, daugiausiai – „tvarkiečių“ ir Liberalų sąjūdžio atstovai, taip pat susilaikė po du parlamentarus iš abiejų socialdemokratų partijų frakcijų ir Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys.
Ramindamas Seimo rytiniame posėdyje kilusias aistras NSGK pirmininkas Vytautas Bakas prasitarė manantis, kad jeigu po šio tyrimo bus siūloma tirti ir kitų įtakos grupių veiklą, tai gali būti daroma politinio susidorojimo vardan. Apie tai, kad reikia naujo tyrimo, kalba V.Bako kolega – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Tokią idėją palaiko ir kiti „valstiečiai“. Štai Dainius Kepenis pareiškė nesutinkantis, kad komisija baigtų darbą, jo žodžiais, dabar metas eiti toliau į gylį.
E.Gentvilas: komitetas netikrino VSD pateiktų faktų tikrumo
Diskusijose dėl NSGK atlikto tyrimo jame gausiai minimo Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas teigė sutinkantis su R.Karbauskiu, kad po NSGK tyrimo reikia daryti tolesnius tyrimus.
NSGK, anot E.Gentvilo, nekėlė klausimo, ar VSD informaciją rinko ir saugojo teisėtai. Be to, netikrino, ar pažymose pateikti faktai yra tikri. Pasak jo, pažiūrėjus, ką daugiausia rėmė „MG Baltic“, aiškėja, kad tai – konservatoriai.
„Jeigu rašoma, kad ministras Algis Čaplikas yra LS atstovas, tai atleiskite, tai yra netiesa, jis nebuvo LS atstovas. Jeigu sakoma, kad Eligijus Masiulis buvo parinktas pirmuoju partijos pirmininku, tik dar kartą pakartoju – jis nekandidatavo, o parėmė Petrą Auštrevičių. Pažymoje faktai nesutampa“, – teigė E.Gentvilas.
Jo nuomone, teiginys, kad LS buvo visiškai kontroliuojama partija, neteisingas, nes LS dvejus metus nebuvo gavusi paramos iš „MG Baltic“, o tuo metu koncernas rėmė Artūro Zuoko liberalcentristus.
„Mano manymu, toks nekritiškas vertinimas neleido atsipalaiduoti ir buvo padarytos toli siekiančios išvados, kad įsikūrus LS, „MG Baltic“ koncernas laipsniškai tapo įtakingiausia grupuote. Kokiu būdu, jei 2007 m. LS gavo tik 52 mandatus savivaldybėse, 2008 m. gavo 8 mandatus Seime, 2012 metų gavo 10 mandatų Seime? Na, tiesiog logikos pritrūksta“, – tikino LS pirmininkas.
Liberalų lyderis klausė, kodėl parlamentarams nekilo klausimų dėl to, kad „Vičiūnų grupė“ 2016 m. užėmė antrą Lietuvoje miestą, turėdamas omenyje Visvaldo Matijošaičio laimėtus Kauno mero rinkimus, kodėl politikai netyrė „Vikondos“, „Agrokoncerno“, „Lukoil“, pamiršta „Gazprom“ ir Žygaičių istorija. E.Gentvilo teigimu, Rusijos įtaka Lietuvai, deja, apsiribojo tik „Nukem“ epizodu.
Anot E.Gentvilo, išvadose – daug paniekos verslui, esamai politinei sistemai, paniekos teisės principams, kai VSD bando dalyvauti politikoje, ir grėsmė Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui.
A.Kubilius: kaip turiu vertinti vakar gautą grasinimą iš Gedimino Žiemelio?
Buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius sakė, kad NSGK tyrimo išvados yra svarbios ir vertos to, kad joms būtų pritarta.
Konservatoriaus teigimu, nepaisant tarpusavio pasidrabstymų purvais, yra svarbu, kad NSGK viešai parodė tai, ko visuomenė nežinojo, o šie procesai turėjo išgąsdinti kai kuriuos oligarchus ir Kremliaus pakalikus.
„Šitas rezultatas yra pats svarbiausias“, – pridūrė jis.
A.Kubilius aiškino, jog nepaisant to, kad kai kurie „valstiečiai“ išvadose mato konservatorių ryšius su verslininkais, jos parodė priešingai, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nepasidavė jokioms įtakoms.
„Žinau, kad tai nepatinka daliai „valstiečių“ lyderių, gal daliai socialdemokratų, bet tai yra objektyvi išvada ir kai kas dėl to labai nervinasi“, – teigė politikas.
Konservatorius taip pat teigė, kad akivaizdžiai matyti, jog tam tikruose epizoduose tyrimas nebuvo atliktas pilnai. Pavyzdžiui, komitetas nesiaiškino, kokią įtaką „Rosatom“ darė referendumui dėl Visagino AE. Politiko įsitikinimu, buvo sustota, nes komitetui būtų tekę užkabinti R.Karbauskį ar socialdemokratų buvusį lyderį Algirdą Butkevičių.
Anot A.Kubiliaus, jam teko atlaikyti ne tik išvadose minimų interesų grupių, bet ir Gedimino Žiemelio „Avia Solutions Group“ spaudimą.
Jis net pareiškė pirmadienį gavęs grasinantį laišką iš G.Žiemelio, tačiau pasibaigus parlamentaro pasisakymo laikui, jo mikrofonas buvo išjungtas ir daugiau papasakoti apie grasinimus jis nespėjo. Vėliau A.Kubilius šį laišką ir Seime nebaigtą mintį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
A.Kubiliaus paviešintas G.Žiemelio jam rašytas laiškas skamba taip:
„From: Gediminas Ziemelis / Avia Solutions Group
Date: 4 June 2018 at 13:00:02 EEST
To:
Subject: Fw: flylal: sazine turbut neegzistuoja
Gerbiamas Kubiliau
Sacharuko pateikti faktai kaip ir atsako I visus klausimus, kodel jus eile metu mane puolate, kaltinate tai vienais tai kitais dalykais. Ir ta toliau teseiate. Juk as nepatinku Mockui ir jo visai sutvei. O jus kaip ir istikimas ju tarnas.
https://tv.lrytas.lt/…/aleksandras-sacharukas-ivardijo-kas…/
Manau is apacioje pateiktu faktu gims koks nors tyrimas pries jus, pvz del ieskinio atsiemimo. Visai faina vaikscioti I prokuratura – zinau is savo patirties, kuria jus man suteikete.
Geros dienos.“
D.Gaižauską ėmė raminti V.Bakas
NSGK narys, „valstietis“ Dainius Gaižauskas Seimo tribūnoje teigė, jog išvados parodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tikrąjį veidą ir tai, kad jie buvo veikiami verslininkų grupių.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas į tai atsakydamas pabrėžė, jog tyrimas nebuvo nukreiptas prieš konkrečią partiją ar asmenis, nebuvo kuriamas tam, kad jo pagrindu būtų kuriamos naujos platformos kitiems tyrimams, kuriais būtų vykdomas politinis susidorojimas.
„Buvo tokių emocijų uždaruose komiteto posėdžiuose, bet noriu paprašyti, kad šioje stadijoje padėkime į šalį emocijas, pažiūrėkime, kas yra viešasis interesas. Noriu pakviesti kolegas: bent šiandien sustokim nuo noro atkeršyti kam nors. Prašyčiau grįžti į konstruktyvią diskusiją, ir pažvelgti ne per vienos partijos prizmę“, – kolegą ramino V.Bakas.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis jau vakariniame posėdyje D.Gaižauskui priminė, kad nacionalinio investuotojo sutartį su „VP Market“ grupės bendrove „NDX energija“ vyriausybės vardu pasirašė tuometis ūkio ministras Vytas Navickas, priklausęs „valstiečių“ partijai.
R.Budbergytė: tyrimo objektai pasirinkti selektyviai
„Tvarkietis“ Algimantas Dumbrava diskusijoje „MG Baltic“ koncerną pavadino tyrimo auka.
VSD pažymoje minima socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, kad frakcija palaikys išvadas, tačiau tyrimo objektai buvo pasirinkti selektyviai, be to, kalbos, kad iš nenuteisto koncerno galima išieškoti patirtą žalą, yra politikų savireklama.
Povilas Urbšys, kalbėdamas iš tribūnos, kėlė klausimą, kodėl išvadose nėra faktų, kad, pavyzdžiui, „MG Baltic“ atstovai bendravo su buvusiu premjeru A.Kubiliumi, ir esą net prašė jų paveikti tam tikrus politikus, kad šie palaikytų jo Vyriausybės sprendimus.
Atsakydamas į tai konservatorius, NSGK narys Arvydas Anušauskas sakė, kad jeigu buvę teisėsaugininkai kalba tokius dalykus, kyla klausimas dėl jų tirtų bylų, esą jose gali būti sumaišyti faktai ir norima pateikiama kaip tikra.
„Tai, kad medžiaga, kurią turėjome kaip pagrindą tyrimui, tapo vieša, viena vertus, geras dalykas – visuomenė galėjo tyrime tiesiogiai dalyvauti, kita vertus, komitetas buvo statomas į nepatogią poziciją, kai visi viską žino, o mums dar reikia kviesti liudininkus. Išviešinus tyrimo medžiagą, tyrimas neteko savo dalies vertės“, – sakė jis.
Anot konservatoriaus, geresnioji tyrimo dalis – apie „Nukem“. Konservatoriaus teigimu, išvadose nėra atsakoma į natūralų klausimą – ar interesų grupėms pavyko pasiekti tai, ko jie norėjo. Jis pridūrė, kad nėra akcentuojama, jog ne visi kėslai buvo įgyvendinti.
Jis pridūrė, kad „Nukem“ turėjo rimtų lobistų Briuselyje.
Pasisakyme konservatorius priminė, kad 2011 metais svarstant partijų finansavimo projektą, kurį pasiūlė prezidentė, buvo pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados apie tai, kad nuo 2004 iki 2011 metų buvo beveik 4 tūkst. juridinių asmenų, kurie politines kampanijas ir partijas parėmė apie 75 mln. tuomečių litų. Dalis įmonių buvo sudarę viešųjų pirkimų sutartis už 20 mlrd. litų. Jie sudarė 11 proc. visų tiekėjų.
Politikas pritarė sakantiems, kad komitetas tikrai neištyrė visko, pavyzdžiui, Kazimiros Prunskienės projektų.
Naglis Puteikis nagrinėjant šį klausimą ne kartą kalbėjo apie pensijų fondus, jų lobistus ir reikalavo, kad komitetas tirtų legalių ir nelegalių pensijų fondų lobistų veiksmus.
V.Bakas: „MG Baltic“ aukso amžius – finansinės krizės metai
Kalbėdamas Seime NSGK pirmininkas V.Bakas pabrėžė, kad komitetas pateikė politinį, o ne teisinį vertinimą.
„Komitetas matė, kas stovi už Mindaugo Basčio, būtent dėl to, kad matėme iššūkius mūsų energetinei nepriklausomybei. Tai lemia mūsų valstybės raidą, „Rosatom“ nori keisti mūsų geopolitinę kryptį“, – apie vieną iš tyrimo epizodų kalbėjo V.Bakas.
Jo teigimu, „MG Baltic“, VP tyrimo dėmesio centre atsirado dėl to, kad kišimasis į politinius procesus, įtaka sprendimų priėmėjams, yra sisteminė, o ne atsitiktinė. „Su tuo mes negalime taikstytis“, – pridūrė jis.
Anot komiteto pirmininko, interesų grupės uzurpavo ne vieną valstybės įmonę ir pelnėsi iš jų.
„MG Baltic“ aukso amžiumi jis vadino krizės metus – 2008–2013 m., kai tūkstančiai žmonių ir šimtai asmenų bankrutavo, o tuo metu pinigai liejosi ne tiems, kurie sąžiningai konkuravo, o tiems, kurie turėjo priėjimą prie sprendimų priėmėjų.
„Tai yra makabriška veikla. Tuo laikotarpiu, kai mūsų žmonėms sekėsi nelengvai, „MG Baltic“ gavo užsakymų, kurių vertė siekė 500 mln. eurų, nors iki tol užsakymai atskiruose sektoriuose siekė keliasdešimt milijonų ar kelis šimtus tūkstančių eurų“, – sakė jis.
„MG Baltic“ vadovų veikla, anot komiteto pirmininko, turi organizuoto nusikalstamumo organizacijos požymių.
„Įtaka politinei sistemai, įtaka žiniasklaidai ir jos valdymas, neapskaitomi pinigai, kuriuos galima naudoti papirkimui, arba motyvavimui reikalingų žmonių, tai yra sistemiškumas. Turime visus požymius, kuriuos naudoja organizuotos nusikalstamos grupės visose pasaulio šalyse. Negalime leisti, kai galios centras tampa niekam neatskaitingu“, – kalbėjo politikas.
Jis prašė visų frakcijų lyderių tapti laimėtojais situacijoje, kurią komitetui pavyko atskleisti – pritarti išvadoms. Jis pabrėžė, kad dalis informacijos nebuvo labai nauja, nes kai ką esą visi politikai daugiau ar mažiau nujautė.
„Patvirtinti išvadas ir eiti sprendimų keliu, ne tyrimų keliu“, – kalbėjo jis.
„Valstietis“ Virgilijus Poderys klausė, nuo ko priklausė tai, ką tyrė NSGK.
Anot V.Bako, nebuvo prasmės tyrinėti visko – buvo kreipiamas dėmesys į tai, kas turi poveikį ir šiandien. Specialiosioms tarnyboms, anot V.Bako, veiklos sritis suformuluoja Valstybės gynimo taryba.
Konservatorius Edmundas Pupinis paklausė, ar nevertėtų ištirti, kas stabdė atominės energetikos plėtrą Lietuvoje, turėdamas omenyje ankstesnius „valstiečių“ protestus prie atominę energetiką, žemės pardavimą užsieniečiams ir kitus svarbius klausimus. V.Bakas minėjo, kad išvadose yra minimas „Rosatom“, ir visuomenei pateikiama informacija apie jo kėslus.
Atsakydamas į parlamentarų klausimus, V.Bakas sakė, kad nereikia su „MG Baltic“ ir kitomis minimomis įtakos grupėmis gretinti visų verslininkų, nes minėtų grupių veiklos, jo žodžiais, verslu negalima vadinti.
J.Razma klausė, ką reikėtų keisti, kad po šio tyrimo neatsirastų naujas galios centras. Politikas atskleidė kalbantis apie „Agrokoncerną“ ir ministrus, kurie valdo didelius pinigus. „Tai tik teoriniai pasvarstymai“, – pridūrė jis.
V.Bakas sakė, kad tam tikras pamokas po šio tyrimo galima padaryti, tačiau vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą esą negalima.
„Pirmas žingsnis – parodyti visą antikonstitucinių galios centrų veikimo paveikslą. Antras žingsnis – išmontuoti ekonominius pamatus“, – sakė jis ir pridūrė, kad reikia įtvirtinti modelį, kad nusikalsti neapsimokėtų.
