Už įstatymo projektą balsavo 71 parlamentaras, prieš ir susilaikė po 24 parlamentarus.
Toliau šį klausimą Seimas svarstys rudens sesijoje.
Teko paprašyti pertraukos
Diskutuojant dėl projekto Seime kilo audringos diskusijos. Konservatoriaus Andriaus Vyšniausko prašymu klausimo svarstyme buvo padaryta pusvalandžio pertrauka. Politikas pertraukos paprašė neslėpdamas, kad salėje mažai kolegų.
Tai supykdė „darbietį“ Vytautą Gapšį, kuris pareiškė, kad iki pertraukos opozicijos atstovai nespėjo užduoti klausimų projektą pateikusiai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen.
Jis teigė, kad jei tokiu būdu valdantieji priiminėja įstatymus, klausimą vertėtų išvis atidėti rudens sesijai.
„Jūs elgiatės labai nekorektiškai, nes paleidote balsavimą ne balsavimui skirtu laiku“, – pareiškė socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jis kartu kalbėjo, kad "traktavimo nereikėtų paversti įstatymu".
„Valstietis“ Arvydas Nekrošius pasiūlė valdantiesiems pasvarstyti, ar nereikėtų šiuo klausimu paskelbti slapto balsavimo.
Seimo posėdžio transliaciją stebėkite čia:
Projektu siūloma pripažinti, kad „Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pagal 1990 m. kovo 11 d. Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiu Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.“
Taip pat, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Seimo teisininkai turi abejonių
Projektą vertinęs Seimo Teisės departamentas pabrėžė, kad jis gali prieštarauti Konstitucijai.
Anot Seimo teisininkų, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pakartojęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, tai yra prezidentas, kurį išrenka Lietuvos piliečiai.
V.Čmilytė: reikia grąžinti skolą
V.Čmilytė-Nielsen sako, kad įstatymu neketinama prilyginti V.Landsbergio prezidentui.
V.Landsbergio prilyginimą valstybės vadovui parlamento pirmininkė vadino skola ir tikino, jog šį klausimą reikėjo išspręsti jau seniai.
„Parlamento garbės reikalas tą skolą grąžinti“, – sakė ji.
„Manyčiau, kad mes labai stipriai vėluojame priimdami šį sprendimą (...) Nuomonės yra įvairios, labai norėtųsi, kad opozicija vadovautųsi istoriniu kontekstu, reikšme šio klausimo mūsų valstybei, tiek iš pagarbos V.Landsbergiui, o ne kažkokiomis politinėmis simpatijomis“, – prieš posėdį sakė Seimo pirmininkė.
A.Skardžius: bandote perrašyti istoriją
„Darbo“ frakcijoje dirbantis Artūras Skardžius pareiškė, kad taip valdantieji perrašyti istoriją, jis citavo KT sprendimą, kurį minėjo ir Seimo teisininkai.
„Jūs mus verčiate pažeisti Konstituciją. Gal jūsų koalicijos partneris Landsbergis (Gabrielius – aut.past.) jūsų paprašė tą padaryti?“, – klausė jis.
V.Čmilytė-Nielsen jam atsakė, kad KT išaiškinimas tai nereiškia, kad Seimas negali konstatuoti, jog V.Landsbergis įgyvendino faktinio Lietuvos vadovo funkcijas.
Atsakydama konservatoriui Linui Slušniui ji pabrėžė, kad taip būtų konstatuota, kad Lietuva visais laikotarpiais, kai buvo nepriklausoma, turėjo vadovą.
V.Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad ji tikisi, jog Seimui pavyks pakilti virš asmeniškumų.
E.Gentvilas: tuo metu Konstitucijos dar nebuvo
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas teigė, kad V.Landsbergį tuomet valstybės vadovu laikė visi.
„Net raštišku pavidalu valstybės vadovu jį laikė net užsienio valstybių lyderiai“, – pabrėžė jis.
E.Gentvilas kalbėjo, kad jeigu kai kam atrodo, kad valstybė neturėjo vadovo, verta diskutuoti apie pačią valstybę.
„Kalba ne apie mūsų požiūrį į V.Landsbergį, kalba apie požiūrį į valstybę, ar mes turėjome valstybę?“, – klausė jis.
Parlamentaras priminė, kad tuo metu, kai V.Landsbergis buvo faktinis vadovas, nebuvo prezidento institucijos.
„Aliuzijos į dabartinę Konstituciją yra nekorektiškos, nes Konstitucijos tada nebuvo“, – pabrėžė jis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad jam nepatinka tai, jog bandoma įtvirtinti pavadinimus, kurių nebuvo.
„Mylėti, gerbti, prisiminti, regalijas suteikti – viskas tvarkoje, bet istorijos mes neperrašysime“, – tikino jis.
I.Šimonytė: nebuvome šalis be galvos
Premjerė Ingrida Šimonytė prieš posėdį ragino politikus atsiriboti nuo asmeninių V.Landsbergio vertinimų.
Ji pabrėžė, kad atkūrus nepriklausomybę 1990 metais nebuvo taip, kad valstybė būtų buvusi „kažkokia šalis be galvos“.
„Šalis turėjo valstybės vadovą, tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė, ir man atrodo toks ginčijimasis su faktais šiek tiek. Aš spėčiau, kad į tą ginčą su faktais žmonės įdeda savo asmeninį sentimentą ir asmeninį požiūrį į V.Landsbergį, man dėl to labai gaila“, – kalbėjo ji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė trečiadienį Seime teigė, kad projekto didžiausia opozicinė frakcija nepalaikys.
„Mes išliekame nuoseklūs, tikrai nepritarsime šiam įstatymo projektui. Netgi tuo metu veikęs laikinasis pagrindinis įstatymas nenumatė, kas yra valstybės vadovas – tą pripažino ir Konstitucinis Teismas“, – teigė ji.
Įstatymo projektą teikia Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, premjerė I.Šimonytė, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, seniūnės pavaduotoja Paulė Kuzmickienė, Laisvės partijos frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E.Gentvilas.