Trečiadienį po pateikimo naujo įstatymo projektui pritarta 109 Seimo nariams balsavus „už“ ir vienam susilaikius. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, svarstymas Seimo salėje numatytas rudenį.
Konstitucinis Teismas pernai liepą paskelbė, kad Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai, nes turėjo būti priimtas kaip konstitucinis.
Pernykštis KT nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas šių metų liepos 1 dieną, tad nuo ketvirtadienio nustos galioti dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas ir Lietuvoje nebus galima inicijuoti referendumo.
Naują projektą pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska vylėsi, kad projektas Seime nestrigs ir rudens sesijos pradžioje įstatymas bus priimtas.
„Ką turėtume daryti mes, tiek valdantieji, tiek opozicija, mūsų tikslas užtikrinti, kad Referendumo įstatymas būtų priimtas kokybiškas, tikimės, kad komitetai apsvarstys projektą ir rudens sesijos pradžioje galėsime turėti šį įstatymą“, – sakė ministrė.
Opozicijos atstovų klausiama, kodėl susiklostė tokia situacija, kad Lietuva liko be galiojančio įstatymo, ministrė teigė, jog atėjusi vadovauti ministerijai rado, kad buvusi Vyriausybė šiuo klausimu „jokių namų darbų nepadarė“.
„Galite pažiūrėti datas, kada projektas parengtas, pateiktas derinti, įregistruotas Teisės aktų bazėje“, – sakė E.Dobrovolska.
Galite pažiūrėti datas, kada projektas parengtas, pateiktas derinti, įregistruotas Teisės aktų bazėje.
Pristatydama projektą Seime ji teigė, kad teikiamo įstatymo pagrindą sudaro galiojančio Referendumo įstatymo nuostatos.
Taip pat projekte atsiranda nuostatos, susijusios su karantino ir panašiomis situacijomis. Siūloma nustatyti, kad ekstremalios situacijos ar karantino atveju, balsuojantieji aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis, įrengiamos papildomos balsavo patalpos apylinkėse, turinčiose daugiau nei 3 tūkst. rinkėjų. Saviizoliacijoje esantiems rinkėjams numatoma galimybė balsuoti namuose.
Patikslintos nuostatos, reglamentuojančios referendumui siūlomo teksto kokybišką parengimą, numatant, kad grupės pateiktam referendumo sprendimo tekstui parengti teisinę pagalbą teikia Seimo kanceliarija.
Taip pat numatyta galimybė ateityje referendumus vykdyti internetiniu balsavimu. Šios nuostatos susietos su įstatymo, reglamentuojančio balsavimą internetu, įsigaliojimu, t. y. nuostata bus galiojanti tik jei Seimas įteisins internetinį balsavimą.
Į KT dėl Referendumo įstatymo kreipėsi grupė Seimo narių argumentuodami, kad įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis, tai yra už jį turėjo balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, o pakeisti jau galėtų ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių.
Toks reikalavimas dėl konstitucinių įstatymų priėmimo įtvirtintas Konstitucijoje.
2018 metais priimant naują šio įstatymo redakciją taikyta įprasta teisės aktų priėmimo procedūra – įstatymas priimtas Seimo narių balsų dauguma, esant kvorumui. Už jį balsavo 65 parlamentarai, prieš buvo du, 18 susilaikė. Įstatymas priimtas tuometinių valdančiųjų „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių balsais.
Dauguma įstatymo pakeitimų tuomet suderino referendumo organizavimo procedūras su nustatyta bendra rinkimų tvarka, taip pat sudarė galimybę šalia tradicinių balsavimo vietų diplomatinėse atstovybėse steigti papildomus balsavimo punktus.
