Išvadų projektą parėmė „valstiečiai“, „tvarkiečiai“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai bei didesnė dalis socialdarbiečių balsavo „prieš“ arba susilaikė.
Iš keturių konservatorių, kurie prieš 9 mėnesius balsavo „už“ komisijos kūrimą, trys – Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas – dabar balsavo „prieš“ komisijos išvadas, Andrius Navickas balsavime nedalyvavo, nors klausimo svarstyme registravosi.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlė toliau projektą dėl pritarimo komisijos išvadoms svarstyti ypatingos skubos tvarka, bet Seimas tam nepritarė.
A.Kubilius sukritikavo V.Pranckietį dėl to, kad šis nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl pritarti išvadoms reikėtų ypatingos skubos tvarka. Jis svarstė, kad skubą galbūt lėmė valdančiųjų noras „prieš rinkimus pasitvarkyti su nacionaliniu radiju ir televizija“.
„Čia yra senas geras bolševikų principas iš pradžių užimti televiziją. Manęs toks argumentas neįtikina“, – griežtai pasisakė buvęs premjeras.
Ypatingai skubai nematantis poreikio sakė ir „valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas, nors išvadoms jis sakė pritariantis.
Galiausiai „Už“ V.Pranckiečio balsavo 43 Seimo nariai, „prieš“ – 47. Jei pasiūlymui būtų buvę pritarta, nutarimą būtų buvę galima priimti po trijų valandų, nesvarstant jo komitetuose.
Prieš skubos tvarką balsavo ir du „valstiečiai“ – Robertas Šarknickas ir Tomas Tomilinas, dar trys – Virginija Vingrienė, Valerijus Simulik ir Aušra Papirtienė – susilaikė.
Po šio balsavimo Seime užsimezgė įnirtingos diskusijos, kuris komitetas turėtų būtų pagrindiniu svarstant nutarimą.
Konservatorius Andrius Kubilius siūlė, kad pagrindiniu komitetu svarstant, ar LRT įgyvendina savo misiją ir strateginius tikslus, taptų Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas. Taip pat jis iškėlė idėją, kad „buhalterinius“ išvadų klausimus svarstyti turėtų Biudžeto ir finansų komitetas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A.Širinskienė replikavo, kad pačių LRT komisijos išvadų persvarstyti ir pakeisti joks komitetas negali, gali svarstyti tik nutarimo projektą, kuriam Seimo Teisės departamentas neturėjo pastabų.
A.Širinskienė sakė suprantanti opozicijos norą „dangstyti ankstesnės LRT vadovybės klaidas ir galimus pažeidimus“. Tokie „valstiečių“ atstovės žodžiai susilaukė opozicijos pasipiktinimo.
Galiausiai Seimas balsavo, kad nutarimą kaip pagrindinis svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuriam vadovauja Agnė Širinskienė. Tam pritarė 52 Seimo nariai.
Sukritikavo D.Grybauskaitė
Kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą kelia grėsmę žodžio laisvei, ketvirtadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir bandymai politizuoti jo veiklą – tai grėsmė ne tik žodžio laisvei ir demokratijai, bet ir tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui“, – prezidentės poziciją BNS perdavė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Išvadas pristatė komisijos pirmininkas
Tyrimo išvadas prieš balsavimą pristatė jį vykdžiusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.
„Šiuo metu LRT taryba atlieka įprastines dalininkų, susirinkimo tarybos ir iš dalies valdybos, generalinio direktoriaus bei reguliavimo institucijos funkcijas. Toks tarpusavyje nesuderinamų funkcijų sutelkimas viename organe silpnina visą LRT valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą“, – teigė A. Nekrošius.
Komisijai vadovavęs „valstietis“ teigė, kad „LRT taryba nesugebėjo užtikrinti esminių LRT funkcijų atlikimo, LRT taryba neturėjo ir profesinės kompetencijos daliai jai pavestų funkcijų atlikti“.
„Kaip, pavyzdžiui, klausiamas apie biudžeto valdymą, sąmatas, viešųjų pirkimų klausimus tuometinis tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis liudijo, kad taryba yra humanitarai ir negeba vertinti su finansais susijusių klausimų“, – pasakojo A. Nekrošius.
Komisijos pirmininkas vardino komisijos nustatytus viešųjų pirkimų pažeidimus, į kuriuos, jo teigimu, Vyriausioji tarnybinės etikos tarnyba buvo atkreipusi dėmesį, tačiau LRT administracija priemonių šalinti pažeidimams nesiėmė.
Vidaus audito sistema, pasak A.Nekrošiaus, LRT iš esmės neveikė, su viešaisiais pirkimais susiję auditai nebuvo atliekami.
Jo teigimu, dalis su viešaisiais LRT pirkimais susijusių LRT darbuotojų turėjo giminystės ryšių su LRT viešuosius pirkimus laiminčiose įmonėse dirbančiais asmenimis. Dėl to susiklostė aplinkybės atsirasti nepotizmui. Šiuos duomenis komisijai pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Atsakinėdamas į Seimo narių klausimus ir kaltinimus noru riboti nepriklausomą žiniasklaidą A.Nekrošius gynėsi, kad LRT komisijos išvados – tik rekomendacinio pobūdžio.
„Išvados – tai nėra įstatymas. Tai rekomendacinio pobūdžio siūlymai. Komisija siūlo komitetams iki gruodžio mėnesio parengti įstatymų projektus“, – sakė A.Nekrošius.
Opozicijos atstovų klausiamas, ar nederėtų atsižvelgti į Seimui atsiųstą LRT darbuotojų laišką ir taisyti LRT komisijos išvadas, o gal net išvis atsisakyti jas pristatyti, komisijos pirmininkas teigė, kad grįžti prie komisijos darbo nebeįmanoma, nebent būtų sudaryta nauja komisija. Jis teigė, kad išvadų projektas buvo pateiktas LRT vadovybei, ši galėjo teikti pasiūlymus, tačiau dabar tai daryti jau per vėlu.
Taip pat A.Nekrošius tvirtino, kad komisijos atliktas tyrimas buvo tik pirminis, o surinkti duomenys buvo perduoti specialioms institucijoms – Viešųjų pirkimų tarnybai, prokuratūrai, valstybės kontrolei.
Išvadose siūlė steigti valdybą
Seimo laikinoji komisija išvadose konstatavo, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų ir pasiūlė steigti naują valdymo organą – valdybą. Kartu siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką.
Siūlymus kritikavo LRT taryba bei vadovybė, argumentuodami, kad tai yra žingsnis į visuomeninio transliuotojo politizavimą.
Norint įgyvendinti siūlomus pakeitimus parlamentui reikėtų pakeisti įstatymus.
Išvadose siūloma iš dalies keisti tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiųjų institucijų kadencijomis.
Būtų nustatoma, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių. Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės.
Išvadose minimi ir viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti prie ankstesnės vadovybės. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Teigiama, kad daugiau nei pusė (apie 62 proc.) 2013–2017 metais LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų įvyko dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia – 17 – tokių pirkimų buvo 2017 metais.
Komisija, remdamasi VPT duomenimis, sako nustačiusi atvejų, kai viešųjų pirkimų sąlygos rengtos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, tad daroma prielaida, jog galėjo būti sudaromos sąlygos, kad konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.
Taip pat komisija nusprendė dėl Administracinės komisijos neveikimo kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Išvadų tekste teigiama, kad LRT Administracinė komisija iki 2017 metų rudens praktiškai nevykdė jai įstatymu priskirtos funkcijos teikti išvadas tarybai sudarant sutartis dėl investicijų, jei sandorio suma yra ne mažesnė kaip 29 tūkst. eurų.
Anot išvadų, pastaroji aplinkybė leidžia abejoti tarybos priimtų sprendimų dėl investicijų, didesnių kaip 29 tūkst. eurų, pagrįstumu bei teisėtumu, ir kelti prielaidas, kad „neveikimu galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, juolab, kad VPT yra nustačiusios vykdytų didelės vertės viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų“.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT kreipėsi į Europos transliuotojus
LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui iškilusios grėsmės kreipėsi į EBU (Europos transliuotojų sąjungos) vadovą Noelį Curraną. „LRT nepriklausomumui iškilęs pavojus neramina, nes tai taip pat kelia grėsmę spaudos ir žodžio laisvei bei demokratijai apskritai“, – rašoma laiške.
LRT vadovė EBU generalinį direktorių informuoja apie Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti spalio pradžioje pateiktas išvadas, kurių tikslas – pakeisti LRT valdysenos modelį, kuris taptų panašus į valstybinių įmonių.
Didžiausią nerimą, pasak M.Garbačiauskaitės-Budrienės, kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką. Seimo laikinoji komisija išvadose taip pat siūlo peržiūrėti nevyriausybinių organizacijų, deleguojančių savo atstovus į LRT tarybą, sąrašą.
Pagrindinis argumentas keisti tarybos formavimo modelį – kad tarybos nariai nesikeistų vienu metu. Tačiau tai, pabrėžia M.Garbačiauskaitė-Budrienė, – netiesa. Šiuo metu veikiantis tvarka numato tarybos narių rotaciją – trečdalis narių keičiasi kas dvejus metus. Tačiau svarbiausia – toks modelis garantuoja, kad LRT tarybos narių kadencijos nesutampa su juos paskiriančių politikų kadencijomis.
„Atkreiptinas dėmesys, kad siūlymai keisti LRT tarybos formavimo modelį niekaip neišplaukia iš Seimo laikinosios komisijos, sukurtos ištirti visuomeninio transliuotojo finansinę veiklą ir didinti jo skaidrumą, išvadų“, – pabrėžia LRT vadovė.
