Pritariančiųjų, kad tokios pataisos būtų svarstomos, atsirado beveik visose frakcijose, taip pat ir valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje.
Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovai aiškina, kad šios pataisos veiktų priešinga kryptimi nei pastarųjų metų sprendimai.
„Iš esmės departamento pozicija – kad šitas projektas prieštarauja vykdomai alkoholio kontrolės naujai politikai. Iš tikrųjų daug naujų priemonių įsigaliojo nuo sausio 1 dienos ir dabar visos pajėgos skirtos tam, kad tinkamai įgyvendintume priimtas nuostatas. Iš esmės toks pasiūlymas prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui, prieštarauja valstybės alkoholio kontrolės politikos principams, kurie nukreipti į alkoholinių gėrimų prieinamumo mažinimą, nes šito projekto tikslas kaip tik yra prieinamumo didinimas“, – BNS sakė NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Anot jos, šiuo metu mažesnio alkoholio vartojimo siekiama subalansuotai: tiek draudimais ir kontrole, tiek prevencinėmis priemonėmis.
„Aš manyčiau, kad šiandien taikoma tikrai subalansuota politika, negalima sakyti, kad mes tik kontroliuojame ir viską tvarkome policinėmis priemonėmis. O šitas projektas, mūsų vertinimu, tikrai iškreipia visą siekiamybę“, – sakė G.Belian.
Pasak departamento atstovės, projekte dėl naminės degtinės legalizavimo trūksta nuostatų dėl kontrolės, o be jų galimos liūdnos pasekmės.
„Projekte neapgalvotas nei reguliavimo, nei koks nors priežiūros mechanizmas. Tiesiog būtų suteikiama teisė tam tikriems ūkininkams gaminti 65 proc. stiprumo alkoholį, veikla pagal projektą nebūtų licencijuota. Klausimas kyla apskritai dėl laboratorinių tyrimų, kas užtikrins kontrolę, kur bus skaitliukas, nes numatyta 1 tūkst. litrų riba, kokia bus apskaita, kokia bus produktų sauga? Iš tikrųjų tai būtų akcizinė prekė, kaip jie akcizą mokės? Iš tikrųjų šitas projektas kelia daugiau klausimų negu pateikia atsakymų. Ir tikrai pasekmės galėtų būti liūdnos tokių dalykų“, – sakė G.Belian.
Pagal frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų Vytauto Kamblevičiaus ir Remigijaus Žemaitaičio registruotas pataisas, teisę per metus pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkst. litrų iki 65 laipsnių stiprumo alkoholio gautų ūkininkai, kurių ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas ir kurie yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Gėrimai galėtų būti gaminami, laikomi, vartojami ir parduodami tik gėrimus pagaminusiam ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje.
„Nepaisant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų ir Baudžiamajame kodekse numatytų griežtų bausmių namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamyba vyksta didžiuliais mastais, dažnai gaminami ir realizuojami ne tik sveikatai, bet ir gyvybei pavojingi alkoholio produktai. Į šalį plūsta alkoholio kontrabanda, veikia pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, todėl nuodijami šalies žmonės ir valstybės biudžetas dėl nelegalios veiklos negauna pajamų dėl nesumokamo akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Priėmus įstatymo projektą atsiras tam tikra galimybė kontroliuoti stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo procesus“, – aiškina pataisų rengėjai.
Šiuo metu Lietuvoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (ne parduoti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, ne stipresnius kaip 18 laipsnių (alų – ne stipresnį kaip 9,5 laipsnio).
Už pataisas po pateikimo šią savaitę balsavo septyni „tvarkiečiai“, keturi Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai, 14 „valstiečių“ (prieš buvo 11, o 15 susilaikė), devyni konservatoriai (vienas susilaikė), du Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovai (po vieną susilaikė ir balsavo prieš), vienas Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovas (du susilaikė). Balsavusiųjų už nebuvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje (vienas balsavo prieš, du susilaikė).
