Seimas ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą uždarbį iš paskaitų

Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Dabartinis reguliavimas numato, kad teisėjas negali eiti kitų pareigų, dirbti verslo ar privačiose įstaigose bei įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

Projektą inicijavę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo įstatyme tiesiogiai įrašyti, kad teisėjai galėtų papildomai eiti tik dėstytojų, mokslo darbuotojų ar kitų tyrėjų pareigas mokslo bei studijų institucijose.

Pataisas Seime pristatęs M.Majauskas teigė, kad „tei­sė­jų prak­ti­ka teik­ti įvai­rias mo­ky­mų pa­slau­gas ke­lia abe­jo­nių, ar yra tin­ka­mai val­do­mi ga­li­mi in­te­re­sų kon­flik­tai“.

„Tei­sė­jams nė­ra už­draus­ta dės­ty­ti ar mo­ky­ti, at­virkš­čiai – sa­ky­čiau, kad da­lin­tis pa­tir­ti­mi, teis­mų prak­ti­ka yra svar­bus už­si­ė­mi­mas. Ta­čiau ši veik­la ne­ga­li virs­ti ko­mer­ci­ja, kai pri­va­tus as­muo pri­va­čio­je ben­dro­vė­je ga­li už­si­sa­ky­ti tam tik­ro tei­sė­jo mo­ky­mus“, – pataisas pristatė M.Majauskas.

Seimo narių Mišriai grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad vadovaujantis tokia logika reikėtų apriboti papildomą darbą visiems specialistams, pvz., medikams.

„Nu­neš­ki­te gy­dy­to­jams pro­jek­tą, ki­tiems spe­cia­lis­tams, ku­rie šian­dien dir­ba Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Kau­no uni­ver­si­te­te, kad jiems bū­tų už­draus­ta dirb­ti San­ta­riš­kių kli­ni­ko­je, Kau­no kli­ni­ko­se, bū­tų už­draus­ta tap­ti sky­rių va­do­vais, li­go­ni­nių va­do­vais. Tie pa­tys gy­dy­to­jai šian­dien pri­va­čioms įmo­nėms skai­to pa­skai­tas, skai­to pra­ne­ši­mus apie ša­lu­ti­nį po­vei­kį vie­no ar ki­to vais­to, skai­to pra­ne­ši­mus, ko­kios ope­ra­ci­jos šian­dien tu­ri ei­ti prie­ky­je ir ko­kios jau yra pa­se­nu­sios ir blogos. Bet, de­ja, kaž­ko­dėl jūs to ne­tei­kia­te. Tik­rai ti­kiuo­si lo­gi­kos ir su­vo­ki­mo ir lau­kiu pro­jek­tų“, – sakė R.Žemaitaitis.

Projekto aiškinamajame rašte konservatoriai sako pataisas teikiantys, kad būtų užtikrintas teisėjų nešališkumas ir objektyvumas, o tarp teisėjų „pasitaikanti praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių dėl tinkamo interesų konflikto valdymo“.

„Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai – dalytis patirtimi, teismų praktika yra svarbi visuomenei veikla. Tačiau šis užsiėmimas negali virsti komercija“, – aiškinamajame rašte sako iniciatoriai.

Seime anksčiau surengtoje diskusijoje teisėjų bendruomenės atstovai išsakė skirtingus vertinimus dėl teisėjų papildomos mokymo veiklos.

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi pozicijos, kad teisėjai ir šiuo metu gali dėstyti tik valstybės mokslo ir studijų institucijose, paisydami konstitucinio draudimo dirbti verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė teigė, kad yra priešingai – nėra oficialios konstitucinės doktrinos, kuri vienareikšmiškai nurodytų, jog teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir negali skaityti privataus subjekto organizuojamų paskaitų.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovas M.Majauskas šioje diskusijoje pateikė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautus duomenis, kad 2019 metais autorine veikla, mokymais užsiėmė 47 teisėjai ir jų bendros pajamos per metus iš šios veiklos sudarė 127 tūkst. eurų.