„Apibrėžiama cirko sąvoka, nustatomas draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose“, – pristatydamas pataisų paketą Seime sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Šiuos ribojimus cirkams siūloma įvesti nuo 2020 metų lapkričio.
Anot jo, išimtis būtų taikoma Lietuvos jūrų muziejuje esantiems delfinams ir ruoniams, su kuriais rengiami pasirodymai – išimtį nustatytų ministro pasirašytos taisyklės.
Griežčiau kontroliuotų aptvarus
K.Mažeika taip pat sako, kad Aplinkos ministerija turi informacijos, jog dalis asmenų piktnaudžiauja situacija, leidžiančia įrengti aptvarus danieliams ar elniams.
Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad aptvarai danieliams buvo įrengti „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomuose sklypuose Kaišiadorių rajone, tačiau gyvūnams neatsiradus, savivaldybė leidimą panaikino.
Naujienų portalas delfi.lt skelbė, kad aptvarus yra įsirengusi Kauno mero sūnaus Šarūno Matijošaičio stovyklavietė Molėtų rajone, čia taip pat nepastebėta danielių. Aptvarą sodyboje netoli Marijampolės yra įsirengęs ir pats ministras, tiesa, čia gyvūnai ganosi.
Pasak ministro, siūloma, kad tokie leidimai galėtų būti panaikinti, jei per metus nuo aptvarų įrengimo gyvūnai neatsiranda aptvare, taip pat vėliau planuojamose patvirtinti taisyklėse būtų nustatomas minimalus gyvūnų skaičius aptvarui įrengti.
Grybauti – tik su savininkų leidimu
Ministerija siūlo atsisakyti šiuo metu įteisintos, bet, pasak K.Mažeikos, „niekaip neįgyvendinamos teisės normos“, jog 100 metrų atstumu nuo privačių sodybų privačiuose miškuose ir ne miško sklypuose rinkti miško gėrybes galima tik su savininkų sutikimu.
Siūloma tokios ribos atsisakyti apskritai ir įvesti baigtinį veiklų, kurioms būtinas privačių sklypų savininkų sutikimas, sąrašą: augalų ar jų dalių (pvz. uogų, žiedų), grybų, riešutų rinkimą, sulos leidimą, sodinukų ar miško paklotės kasimą ir kitas.
Įstatymu sklypų savininkai taip pat būtų įpareigojami naikinti invazines rūšis, pavyzdžiui, Sosnovskio barščius.
Parlamentarai turėjo priekaištų ministrui dėl gausių ekspertų pastabų rengiant projektus, taip pat nuogąstavo, ar tikrai įstatymai pernelyg neapribos teisių grybauti ar uogauti.
„Ar įstatymas tikrai įtvirtins, kiek asmuo galės surinkti grybų, kiek uogų? Jei surinks 20 baravykų, tai 21 jau nebegalės imti į pintinę? Ar galėtumėte tai paneigti? Ar nepakanka Miškų, Želdinių, Grybų rūšių įstatymų? Truputį keistos pataisos“, – stebėjosi „valstietis“ Stasys Tumėnas.
„Kalbėjote, kad rūpinatės cirko gyvūnėliais. Bet ar mes nedarome su šiuo įstatymu tikro cirko, ne artistinio, nes vis keičiame, stabdome. Suabejočiau, ar 65 Teisės departamento pastabos yra mažai“, – svarstė socialdemokratas Algirdas Sysas.
K.Mažeika pabrėžė, kad nauji įstatymai tokių detalių neapims, o visi „redakcinio pobūdžio“ pasiūlymai esą bus išspręsti Seimo Aplinkos apsaugos komitete.
„Valstietė“ Vida Ačienė svarstė, ar nevertėtų įstatymuose įtraukti prievolės miško savininkams pažymėti 100 metrų teritoriją aplink sodybas, o ne atsisakyti šios nuostatos apskritai. Ji teiravosi, ar ministerijos siūlymas neprieštarautų Konstitucijai – tokių abejonių išsakė ir Seimo teisininkai.
K.Mažeika sako, kad tokiu atveju valstybiniuose miškuose gėrybių prisirinkęs gyventojas nebegalėtų „grįžti su pilnais krepšiais“ per privačią teritoriją.
„Tai būtų tikrai daug keblių situacijų, kai dėl grybų reikėtų eiti į teismą“, – tikino jis.
„Aš, nuėjęs į mišką, pirmiausia turėsiu atsiklausti, ar tai nėra kažkieno nuosavybė. Nes kitaip, jei pragręšiu beržą, gausiu baudą. Tai jei tai nuosavybė, turiu surasti savininką. O gal jis gyvena Vilniuje, gal Kaune“, – piktinosi opozicinių socialdemokratų atstovas Algimantas Salamakinas.
Be kita ko, Vyriausybė pakeitimais siūlo įvesti prievolę turėti leidimą iš trečiųjų šalių įvežti į Lietuvą visus laukinių gyvūnų trofėjus, išskyrus stirnų, briedžių, šernų, elnių ar kitų medžiojamų gyvūnų.
