Migracijos krizė: nuo vidurnakčio dalyje Lietuvos įsigalios nepaprastoji padėtis

Seimas pritarė nepaprastosios padėties įvedimui pasienio su Baltarusija teritorijose. 

Už tai balsavo 122 Seimo nariai, vienas – Remigijus Žemaitaitis – buvo prieš. 

Tiesa, parlamentaras iš karto po balsavimo žurnalistams sakė, kad įvyko klaida.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas prašė leisti prie valstybės sienos dirbti žurnalistams.

Taip pat jis ragino leisti pagrindinėms humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms, tarkime, „Raudonajam kryžiui“, „Caritas“, teikti pagalbą prie sienos atsidūrusiems migrantams, net ir tiems, kurie yra apgręžiami.

„Trečia – gerbiamieji, pagal šitą projektą žmonės, kurie yra stovyklose, negalės susisiekti netgi su tarptautinėmis organizacijomis. Tai yra Žmogaus teisių biuru, Tarptautine migracijos organizacija. Kodėl mes tai darome? Mes turėsime didžiulę kritiką. Iš tiesų aš kviečiu redaguoti, net stipriai šitą projektą ir užtikrinti bent bazinius mūsų valstybės interesus“, – Seime sakė V.Bakas.

„Valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas iš Seimo tribūnos teigė, kad frakcija palaikys nepaprastosios padėties įvedimą. Tiesa, jis mestelėjo ne vieną akmenį į valdančiųjų daržą. 

Esą pagaliau pripažinta, kad nelegalios migracijos krizė nesuvaldyta. Jis džiaugėsi, kad valdantieji suprato, jog susidariusi situacija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Pasak D.Gaižausko, siūlydama įvesti nepaprastąją padėtį Vyriausybė nusiėmė karūną ir pirmą kartą kreipėsi į Seimą pripažindama savo klaidas. De facto tokį teisinį režimą esą jau turėjome, tik de jure jis vadinosi ekstremalia situacija.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Dainius Gaižauskas

„Bet tie veiksmai, kai poįstatyminiais teisės aktais arba ministrų nutarimais varžomos žmonių teisės ir taip toliau, mums atsisuks tikrai dar kitu lazdos galu, bet ne apie tai šiandien kalbėsiu. Ir pagaliau mes tą klaidą ištaisome, nes tik Seimas gali priimti tokius įstatymus ir sprendimus.

O šiandien mes pasielgiame kaip tikra teisinė valstybė, nes būtent priimsime įstatymą Seime kaip parlamentinė valstybė ir galėsime vėliau ginti savo interesus Europos Žmogaus Teisių Teisme, visi veiksmai mūsų bus konstituciniai“, – teigė „valstietis“.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas premjerės Ingridos Šimonytės teiravosi, kokia apimti būtų naudojamasi nepaprastosios padėties įvedimo galimybėmis, kokius apsunkinimus dėl to gali patirti mūsų šalies piliečiai.

I.Šimonytė apribojimus suskirstė į dvi grupes. Vieni apribojimai būtų taikomi žmonėms, neteisėtai kirtusiems mūsų valstybės sieną. Čia didžiausias apribojimas esą būtų susijęs su mobiliojo ryšio ir interneto priemonėmis. 

Kalbant apie mūsų šalies piliečius, apribojimai būtų susiję su judėjimu į teritorijas, kuriose galioja nepaprastoji padėtis, - tam reikėtų leidimo, taip pat būtų draudžiama persikelti gyventi į teritorijas minėtuose pasienio ruožuose.

I.Šimonytė minėjo ir tai, kad būtų apribota galimybė burtis į susirinkimus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seimo salė

Konservatorius Kęstutis Masiulis klausė gal nepaprastąją padėtį reikėtų skelbti ilgesniam nei mėnuo terminui.

I.Šimonytės teigimu, nepaprastoji padėtis - instrumentas, kuris dar nebuvo išbandytas mūsų valstybės praktikoje.

Ji minėjo, kad negalima teigti, jog situacija su nelegalia migracija nesiplėtojo tolygia trajektorija. Dabar esą matome naują epizodą, kai labai daug žmonių koncentruojasi mažoje teritorijoje. Tad spėlioti, pasak I.Šimonytės, nereikia.

Kartu ji kalbėjo, kad nepaprastosios padėties mechanizmas - labai delikatus, kur reikalinga Seimo priežiūra ir aiškus mandatas, teikiamas toks siūlymas. Ar reikės kitų sprendimų, esą bus sprendžiama vėliau, atsižvelgiant į situaciją. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos Tamašunienės teigimu, sprendimas dėl nepaprastosios padėties yra labai sudėtingas. Jos nuomone, atsakyti į konkrečius klausimus turėjo atsakingų sričių ministrai, kurie posėdyje nedalyvavo. 

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, su pasiūlymu tam tikrose valstybės teritorijose įvesti nepaprastąją padėtį šįryt į ją kreipėsi Vyriausybė. 

Anot jos, Seimas ir Vyriausybė jau ėmėsi priemonių dėl nelegaliai valstybės sieną per Baltarusiją bandančių kirsti migrantų susidariusiai situacijai suvaldyti. Tačiau jos esą nėra pakankamos.

Atsižvelgiant į Baltarusijos režimo taip pat ir prieš Lenkiją vykdomos hibridinės atakos suintensyvėjimą, įvertinus, kad tai kelia grėsmę ir Lietuvos visuomenė rimčiai, jog grėsmės esą neįmanoma pašalinti nepanaudojant nepaprastųjų priemonių, nepaprastosios padėties įvedimas yra reikalingas. 

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad nepaprastoji padėtis įvedama tik pasienio ruože prie sienos su Baltarusija ir 5 km į valstybės gilumą nuo jo, taip pat didžiausiuose užsieniečių apgyvendinimo vietose bei 200 m nuo jų. 

Pasak Seimo pirmininkės, įvedami tik siauros apimties konstituciniai asmenų teisių suvaržymai ir tik tie, kurie yra būtini. Ji minėjo, kad ir šios krizės akivaizdoje privalome išlikti humaniški, laikytis tarptautinių įsipareigojimų.