Už balsavo ne visi „valstiečiai“. Štai Laimutė Matkevičienė susilaikė. Nevieningos nuomonės laikėsi ir konservatoriai, kurių atstovas Antanas Matulas balsavo už, kai kiti partijos nariai pasisakė prieš arba susilaikė. Už balsavo ir du „tvarkiečiai“ – Algimantas Dumbrava ir Kęstutis Pūkas, nors dauguma frakcijos susilaikė. Liberalų frakcijos balsai pasiskirstė maždaug perpus.
Vieningai susilaikė socialdemokratų frakcija, o projektą palaikė Lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Skaičius – politinis sprendimas
Siūlymą mažinti parlamentarų skaičių „valstiečiai“ aiškina sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.
Tačiau oponentai tikino, kad nors gyventojų skaičius ir sumažėjo, tačiau rinkėjų liko tiek pat ir prašė nenuvertinti išeivių.
Iš tikrųjų tai yra politinis sprendimas, – kodėl pasirinktas skaičius 101, paaiškino R.Karbauskis.
Konservatorius A.Anušauskas skaičiavo, kad sumažinus Seimo narių skaičių vienam parlamenetarui teks atstovauti 24 tūkst. rinkėjų, o ne 17 tūkst, kaip yra dabar. Latvijoje vienas parlamentara atstovauja 14 tūkst. rinkėjų, Estijoje – 9,5 tūkst.
R.Karbauskis neslepia, kad Seimo narių skaičių mažinti iki 101 siūloma neatlikus jokių skaičiavimų. „Iš tikrųjų tai yra politinis sprendimas“, – paklaustas, kodėl pasirinktas būtent toks parlamentarų skaičius, sakė R.Karbauskis.
Anot jo, yra daug šalių, kur atstovavimo normos daug didesnės.
Atsakydamas į Seimo narių klausimus jis tikino, kad šiandien Lietuvos žmonės nepasitiki parlamentu ir nori mažinti tautos atstovų skaičių, todėl būtina atsižvelgti į rinkėjų valią ir imtis tokio sprendimo.
„Mes patys esame kalti, kad mūsų rinkėjai nepasitiki Seimu ir mūsų Lietuvos žmonėms atrodo, kad Seimo narių yra per daug. Šiuo atveju, aš nemanau, kad tai pablogintų Seimo darbo kokybę tiesiog 101 turėtų padaryti darbą, kurį dabar darome 141“, – kalbėjo valstiečių-žaliųjų pirmininkas.
Jis klausė, ar salėje yra tokių Seimo narių, kurie mano, kad 101 parlamentaras negalėtų atlikti darbo gerai. Jis pripažino, kad 71 Seimo narys to nesugebėtų, tačiau 101 esą susitvarkys puikiai, kaip susitvarko Latvijoje.
Mes patys esame kalti, kad mūsų rinkėjai nepasitiki Seimu ir mūsų Lietuvos žmonėms atrodo, kad Seimo narių yra per daug, – sakė R.Karbauskis.
Tačiau konservatoriai tikino nepasiduosiantys populizmui ir niekaip moksliškai nepagrįstam „valstiečių“ siūlymui. Jie klausė, ar R.Karbauskis apskritai žino, kaip politologai skaičiuoja tautos atstovavimo kriterijus.
„Jeigu jūs argumentuojate, kad mažesnis parlamentas bus labiau mylimas ir juo bus labiau pasitikima, tai tieisog bus mažiau žmonių, kurie bus nemylimi. Gal tada mažinkime iki 101, 71, iki 50, tai tada jau tikrai bus mylimas? Politologija yra skaičiai“, – pareiškė konservatorius Kęstutis Masiulis.
R.Karbauskis sakė žinantis visokių teorijų, tačiau manantis, kad 101 parlamentaro Lietuvai pakaktų. Anot jo, prieš rinkimus dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo su „valstiečiais“ sutiko ir kitos politinės partijos.
„Debatuose negirdėjau nė vienos partijos pareiškimo, kad Seimo narių skaičiaus nereikia mažinti. Dabar kai kurios partijos pažadus yra totaliai pamiršusios“, – sakė R.Karbauskis.
Ateitis – tik vienmandatės?
R.Karbauskis pristatydamas siūlymą kalbėjo, kad kol kas nėra kalbama apie rinkimų sistemos pertvarką, tačiau tai esą bus daroma keičiant rinkimų įstatymus. Pasak jo, „valstiečiai“ yra už tai, kad parlamentarai būtų renkami tik vienmandatėse rinkimų apygardose.
Tačiau liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad apie tai nieko neužsimenama siūlant Konstitucijos pataisas.
Sumažinus parlamentą valdžia tampa absoliutesnė, nes ji sukoncentruojama siauresniame žmonių rate, o tai yra dovanėlė interesų grupėms, – sakė A.Armonaitė.
„Ar mes mažinsime proporcinę – sąrašo – dalį, ar naikinsime vienmandates, nėra rašoma, ar bus mažinamas kanceliarijos aparatas, valstybės aparatas, jei tai yra tame kontekste daroma. Be to, šis pasiūlymas liestų mažas partijas, klausimas, ar tada planuojate mažinti slenkstį? Mano nuomone, sumažinus parlamentą valdžia tampa absoliutesnė, nes ji sukoncentruojama siauresniame žmonių rate, o tai yra dovanėlė interesų grupėms“, – sakė liberalė.
R.Karbauskis tikino, kad Seimo narių mažinimo tikslas nėra sutaupymas, tačiau jis pabrėžė, kad padarius apklausą „tikriausiai 90 proc. žmonių pasisakytų už 101“.
Konservatorius Tadas Langaitis svarstė, ar sumažinus Seimo narių skaičių nebūtų dar sunkiau Seime rasti kompetentingų žmonių ir užtikrinti kokybišką komitetų darbą.
Rinkimus keltų į pavasarį
Seimo rinkimus iš spalio į kovą „valstiečiai“ perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybė formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė.
„Būsimam Seimui tikrai bus lengviau, jei priimsime šį sprendimą“, – teigė R.Karbauskis.
Pasak jo, perkėlus rinkimus į pavasarį, nebūtų ir tokių atvejų, kad įstatymai įsigalioja nuo Naujųjų Metų, o nauja valdžia net nespėja į juos įsigilinti.
„Kaip ir vakar tas iškilęs „Sodros“ klausimas. Mes tiesiog ir opozicijos, ir pozicijos balsais stengėmės neatidėti viso socialinio modelio ir turime pasekmes to, kad viskas yra skubos tvarka daroma“, – aiškino R.Karbauskis.
Konservatorė Rasa Juknevičienė „valstiečių“ lyderiui pareiškė, kad niekas netrukdė jiems dar prieš Seimo rinkimus parengti alternatyvų biudžeto projektą ir jį pateikti.
R.Karbauskis atsakė, kad visą informaciją apie projektą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo tik tada, kai perėmė valdžią.
„Nejaugi jūs kada nors teikėte kitą biudžeto projektą per dvi savaites?“ – konservatorių klausė R.Karbauskis.
„Taip, taip ir buvo“, – jam atsakė buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį. Pataisa numato, kad rinkimai būtų rengiami kovo mėnesio antrą sekmadienį.
Tačiau kalbėdamas Seime R.Karbauskis minėjo, kad Seimo rinkimai galėtų vykti balandžio antrą savaitę.
Bandymų – bent dešimt
Siūlymas mažinti Seimo narių skaičių – jokia naujovė. Pirmą kartą referendumui dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo parašus buvo bandoma surinkti 1995-aisiais, tačiau to padaryti nepavyko.
1996 m. referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo įvyko, jame dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos rinkėjų, tačiau dauguma jų nuostatai nepritarė.
Po to dar tris kartus buvo bandoma surinkti parašus referendumui dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau visada nesėkmingai. Seimo narių skaičių buvo siūloma mažinti iki 71, 101, 121 ir 131.
Dar bent kelis kartus Konstituciją buvo bandoma pakeisti be referendumo Seime. Tačiau pakankamo pritarimo niekada nesulaukė. Norint priimta konstitucinę pataisą, jai turi pritarti 94 Seimo nariai.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką.
