„Valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio inicijuotas projektas įpareigotų Vyriausybę „valstybės biudžeto lėšomis agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie šiuo referendumu spręsti teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui“.
Už nutarimo projektą po pateikimo balsavo 46, prieš buvo 12, susilaikė 21 Seimo narys, jis toliau bus svarstomas ypatingos skubos tvarka.
Opoziciniai konservatoriai kėlė klausimą, kodėl informuoti piliečius apie referendumą skiriama Vyriausybė, o ne Vyriausioji rinkimų komisija.
Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, jog tai „aiškus interesų konfliktas“, turint mintyje, jog referendumas vyks kartu su prezidento rinkimais.
Dauguma „valstiečių“ skyrių kandidatu į prezidentus iškėlė Vyriausybės vadovą Saulių Skvernelį, jis savo sprendimo dar nėra paskelbęs.
„Referendumas ir prezidento rinkimų kampanija vyksta tuo pačiu metu. Čia mes turime R.Karbauskį, kuris skiria S.Skvernelį „valstiečių“ kandidatu į prezidentus, ir turime tą patį R.Karbauskį, kuris inicijuoja projektą skirti biudžeto lėšas referendumo agitacinei kampanijai, kuriai vadovautų tas pats S.Skvernelis, skiriami dar biudžeto asignavimai. Man atrodo, kad tai yra akivaizdus interesų konfliktas“, – kalbėjo M.Majauskas.
R.Karbauskis tvirtino, jog Vyriausybė ne agituos, o informuos visuomenę apie referendumą.
„Mes dabar šnekame ne apie agitaciją dėl referendumo, o šnekame apie tai, kad žmonės būtų kviečiami dalyvauti referendume, būtų paaiškinama koks klausimas sprendžiamas, bet niekaip neįtakojama teigiamai ar neigiamai būtų šnekama“, – sakė R.Karbauskis.
Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, tačiau jo galiojimas sustabdytas, kol nutarimą įvertins Konstitucinis Teismas (KT).
Teismas turėtų pasisakyti, ar galima referendumo balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka – Seimo sprendimu referendumas vyktų kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.
Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.
