Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė vadinamajam „Klaipėdos paketui“, o daugeliui pataisų pritarta vienbalsiai.
Pataisomis siūloma panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.
Didėtų baudos už veiklą neturint taršos leidimo – vietoje 3-8 tūkst. eurų jos siektų 10-30 tūkst. eurų.
Taip pat augtų mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.
Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms nuo kitų metų kainuotų 700 eurų, o nuo 2023 metais siektų jau 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų). Tokie pat mokesčiai numatomi už teršimą asbesto turinčioms kietosioms dalelėms (dabar 406 eurai). Tarša dioksinais ir furanais kainuotų 5 mln. eurų už toną.
Vandens teršimas taip pat brangų: mokestis už taršą bendruoju azotu siektų 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).
Pirmadienį pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, be kita ko, pritarė „valstiečių“ frakcijos atstovo Naglio Puteikio siūlymui, kad nepavojingas atliekas galima būtų deginti ne mažesnėje nei 1200 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o ne 850 laipsnių Celsijaus, kaip numatyta dabar.
Nutarta klausimą per mėnesį išanalizuoti nuodugniau, įtraukiant į diskusiją mokslininkus ir Vilniuje bei Kaune šiemet pradėsiančių veikti kogeneracinių jėgainių atstovus.
„Klaipėdos paketą“ sudaro penkių – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo, Visuomenės sveikatos priežiūros – įstatymų pataisų projektai.
Aplinkosaugos problemos dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Pastaruoju metu paviešintas ir plastiko patekimo į Nerį atvejis Vilniuje.
