Ketvirtąją eilinę šios kadencijos sesiją Seimas pradės didžiausios Europoje krizės – karo Ukrainoje – akivaizdoje.
Vienas pirmųjų darbų, dėl ko sutaria visos parlamentinės frakcijos, – papildomų 250 mln. eurų gynybai skyrimas.
Ketinama imtis ir kitų sprendimų, leisiančių dar veiksmingiau padėti Ukrainai ir nuo karo bėgantiems žmonėms.
Be to, kaip pažymėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, nors Vladimiro Putino pradėtas karas koreguoja parlamento darbą, nesutrukdys priimti svarbiausius sprendimus socialinėje, ekonominėje, politinėje bei kitose srityse.
Daug svarbių klausimų
V.Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad dabartinėje situacijoje konstruktyvus darbas ne tik įmanomas, bet ir būtinas, o matant kolegų nuotaikas, nekyla abejonių, jog toks ir bus.
„Šis Seimas nuo pat pirmos savo darbo dienos dirba, galima sakyti, padidėjusios įtampos sąlygomis. Deja, kai jau atrodė, kad rimčiausi išbandymai buvo pandemija, migracijos krizė bei atšalę santykiai su Kinija, V.Putinas pradėjo karą Ukrainoje.
Tai koreguoja darbą, kitaip ir būti negali, tačiau neturi ir nesutrukdys priimti svarbiausių sprendimų rūpinantis socialine, ekonomine, politine bei kitomis valstybei ir jos žmonėms reikšmingomis sritimis“, – akcentavo ji.
Šios Seimo sesijos darbotvarkė, anot V.Čmilytės-Nielsen, kupina klausimų, reikalaujančių rimtų, argumentuotų diskusijų.
Į ją įtraukti 549 įstatymų projektai. Visų pirmiausia – būtini ir neatidėliotini sprendimai, kad veiksmingai padėtume Ukrainai ir nuo karo bėgantiems pabėgėliams. Kartu stiprintume Lietuvos nacionalinį saugumą ir gynybą, skirdami reikiamą finansavimą bei dėmesį.
„Ir kad užtikrindami efektyvų krizių valdymą ir kovą su krizių poveikiu įgyvendintume svarbias Lietuvai reformas – švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, socialines, mokestines, žemės valdymo, diplomatinės tarnybos, viešųjų pirkimų, žmogaus teisių apsaugos ir daugybę kitų“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Be to, kaip pažymėjo ji, ši parlamento sesija yra galbūt paskutinis langas įgyvendinti svarbius Konstitucijos pakeitimus.
Jos teigimu, vienareikšmiškai svarbiausias antrasis balsavimas dėl tiesioginių merų rinkimų. Taip pat – dėl siūlymo iki 21 metų mažinti Seimo nariams taikomą amžiaus cenzą.
„Su šiais pakeitimais siejasi ir keli kiti ypač svarbūs projektai: konstitucinis Rinkimų kodekso įstatymo projektas bei Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, įteisinantys naują savivaldybės mero bei savivaldybės tarybos veikimo modelį.
Ir šiam pagrindui įtvirtinti sesijos darbų programoje numatyta svarstyti konstitucinio Referendumo, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Pagalbinio apvaisinimo, Kriminalinės žvalgybos įstatymų projektus“, – komentavo V.Čmilytė-Nielsen.
Ji neabejoja, kad labai daug diskusijų sukels Partnerystės ir Tautinių mažumų įstatymų projektai.
Tačiau, parlamento vadovės žodžiais, šias žmogaus teisių užtikrinimo „skolas“ mes privaloma Lietuvos žmonėms grąžinti.
„Požiūris į žmogaus teises mus ir charakterizuoja kaip vakarietiškos, liberalios demokratijos šalį ir tolina nuo tironiškų Rusijos bei Baltarusijos režimų.
Tikiu, kad pavasario sesijoje šie pakeitimai bus priimti. Būtent dabar, šiuo įtemptu metu, reikia mūsų visų – valdančiųjų ir opozicijos – vienybės, susitelkimo, gebėjimo bendradarbiauti dėl Lietuvos ir jos žmonių gerovės. To linkiu sau ir kitiems“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Į priekį judės reformos
Didžiausios Seime frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) – seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad Rusijos prieš Ukrainą pradėtas karas šiuo metu yra karščiausias klausimas, kuris koreguoja ir pavasario sesijos darbotvarkę.
Anot jos, pagalbos Ukrainai suteikimas, regioninio saugumo stiprinimas, valstybės valia priešintis ir tam reikalingų išteklių bei gebėjimų sutelkimas bus svarbiausi klausimai, pavasarį sprendžiami parlamente.
Konservatorė minėjo, kad Vyriausybė Seimui siūlys šiųmetį gynybos finansavimą didinti maždaug 250 mln. eurų, todėl bus reikalinga valstybės biudžeto peržiūra, skiriant daugiau lėšų krašto apsaugai.
„Seimą pavasario sesijos metu turėtų pasiekti ir įstatymų projektai, leidžiantys lengviau suteikti prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, padėti jiems įsitvirtinti Lietuvoje.
Seimo posėdžių salę pasieks ir penki įstatymo projektų paketai, kurie yra susiję su mūsų valstybės saugumu: Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, Elektros energetikos įstatymo ir krašto apsaugos sistemą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai. Neabejojame, jog ši darbotvarkė pildysis“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo pavasario sesijoje į priekį žadama judėti su strateginėmis reformomis.
Parlamento TS-LKD frakcijos seniūnė aiškino, kad numatyta stiprinti valstybės viešąjį sektorių, kas ateityje didintų viešųjų paslaugų kokybę ir valstybės stiprumą.
„To bandysime siekti Vyriausybės pasiūlytomis viešojo administravimo pertvarkos ir efektyvumu grįstomis Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis. Pavasarį svarstysime ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimo reformą visoje Lietuvoje – sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką“, – sakė ji.
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, Seimo sesijoje bus tęsiamas krizių valdymas ir jų padarinių amortizavimas.
Konservatoriai, pasak jos, palaikys Vyriausybės pateiktą laikiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Civilinės saugos įstatymo projektu norima stiprinti atsparumą krizėms.
Taip pat, kaip nurodė parlamento konservatorių lyderė, Seimo darbotvarkėje bus ir konstitucinių įstatymų pakeitimo projektai.
Pavyzdžiui, ji aiškino, kad Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimas suteiks lankstumo savivaldybėms skolintis investicijų projektams įgyvendinti, o Referendumo konstitucinio įstatymo projektu bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas.
„Taip pat numatomos Konstitucijos pataisos, kuriomis įteisinamas tiesiogiai renkamo mero statusas. Parengti penki įstatymų projektų paketai teikiami siekiant mažinti socialinę atskirtį ir spręsti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių problemas“, – komentavo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Neatsitraukia dėl partnerystės
Seimo vicepirmininkas valdančiosios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kalbėjo, kad gyvenime yra dviejų rūšių darbai: suplanuoti ir nesuplanuoti.
Jis aiškino, kad pastaruoju metu nuolat tekdavo stengtis, jog laiko liktų suplanuotiems darbams, o ne tik gaisrų gesinimui.
Vis dėlto ir dabar pirmaeiliai bus darbai, reikalaujantys neatidėliotinų sprendimų – visa, kas susiję su karu Ukrainoje ir mūsų šalies nacionaliniu saugumu.
V.Mitalas pabrėžė, kad jau pirmąją Seimo pavasario sesijos dieną ar kiek vėliau bus imtasi valstybės biudžeto patikslinimo numatant papildomą ketvirtadalį milijardo eurų krašto apsaugai.
Taip pat Seimo Laisvės frakcijos seniūnas išskyrė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus įstatymo pakeitimus, leisiančios numatyti, kad viešuosiuose pirkimuose nepageidaujamos Rusijos ir Baltarusijos prekės.
Valdančiųjų radare – ir įstatymai, susiję su pabėgėlių situacijos gerinimu. Pavyzdžiui, kad atvykusieji iš Ukrainos galėtų iš karto įsidarbinti.
„Dar du dalykai iš tų „degančių“ yra energetikos paketas – šnekėjome apie atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą ir biurokratijos mažinimą – bei Rinkimų kodekso ir tiesioginių merų rinkimų pakeitimas, kuris taip pat turės Seime eiti pakankamai greitai, kad mes kuo greičiau priimtume reikalingus sprendimus“, – sakė parlamento vicepirmininkas.
Greta to yra ir suplanuoti darbai, kuriuos Seimas turės svarstyti pavasario sesijoje.
Čia V.Mitalas išskyrė švietimo sistemoje toliau numatomus pokyčius, valstybės tarnybos reformą, mokesčių sistemos peržiūrą.
„Taip pat žmogaus teisių užtikrinimas visiems, nes dabartinėje situacijoje mes dar aiškiau nei bet kada matome, kokia yra stipri demokratinė Ukraina ir kokie yra stiprūs jos piliečiai. Tai tą demokratiją ir lygias teises visiems turime toliau tvirtinti bei siekti įgyvendinimo Lietuvoje. Ar tai būtų Partnerystės įstatymas, ar smurtą artimoje aplinkoje užkardantys įstatymai, kur viena stadija liko iki galutinio priėmimo Seime. Tai yra labai svarbu“, – pabrėžė politikas.
Demokratiją ir lygias teises visiems turime toliau tvirtinti bei siekti įgyvendinimo Lietuvoje.
Reikia sprendimų ir dėl infliacijos
Didžiausios opozicinės frakcijos Seime – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė mano, kad visoms parlamentinėms frakcijoms reikia vienyti jėgas dėl valstybės saugumo.
„Susivieniję turėtume pagalvoti apie maksimalų energetinės nepriklausomybės įteisinimą ir įgalinimą. Manome, kad energetikos srityje Lietuva turi visas sąlygas vystyti vėjo, saulės jėgaines, į biodujas galbūt kreipti daugiau dėmesio.
Tą viską reikėtų spartinti. Manome, kad tai yra tikrai prioritetinė kryptis šiuo metu. Turėtume vis tik kuo sparčiau ir greičiau nuo to energijos importo priklausančių valstybių sąrašo trauktis“, – sakė ji.
Kitas dalykas, anot Seimo „valstiečių“ lyderės, – socialiniai dalykai. Reikia sprendimų, kurie padėtų žmonėms išgyventi sparčios infliacijos laikotarpį.
Pirmadienį vykusio susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais metu premjerė Ingrida Šimonytė, pasak A.Norkienės, žadėjo, kad po kelių savaičių, kai bus aiškesni makroekonominiai duomenys, ketinama grįžti prie spartų kainų augimą amortizuojančių priemonių.
Taip pat „valstiečių“ atstovė minėjo įstatymų projektų paketą, susijusį su tiesioginiais merų rinkimais.
Ji akcentavo, kad Seimo LVŽS frakcija skatintų, jog būtų mažiau visuomenę skaldančių įstatymų iniciatyvų.
„Manau, tikrai yra ne metas šiuo metu tiems vadinamiems kultūriniams karams. Geriau skirkime tą laiką diskusijoms apie infliacijos pasekmių mažinimą, nacionalinio saugumo užtikrinimą ir energetinį nepriklausomumą“, – kalbėjo parlamentarė.
Prioritetas – gynyba ir ekonomika
Opozicinė Seimo socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija ar atskiri jos nariai, pasak jos seniūno Gintauto Palucko, pavasario sesijai yra pateikę beveik 50 įstatymų projektų.
Pavyzdžiui, nuo Darbo kodekso tam tikrų nuostatų keitimo iki iniciatyvų pertvarkyti antros pakopos pensijų sistemą, aplinkosauginių siūlymų ir panašiai.
Taip pat G.Paluckas minėjo, kas Seimo LSDP frakcija yra pasiūliusi vadinamąjį antiinfliacinio skydo priemonių paketą.
Tiesa, jis kol kas nebus traukiamas į parlamento darbotvarkę, nes pirmiausia norima išspręsti klausimus dėl gynybos.
„Po to palauksime, matyt, dar porą savaičių, įvertinsime ekonomikos pokyčius, nes tos sankcijos, kurias pritaikė Europos Sąjunga, veikia į abi puses. Matysime, koks poveikis mūsų ekonomikai, ir atitinkamai su tais antiinfliaciniais dalykais, kuriuos ir prezidentas pasiūlė, ir mes, grįšime į darbotvarkę.
Trečia dalis yra tos vadinamosios didžiosios reformos, kurios eina arba eis. Tai yra tiek švietimo sistemos pertvarka, kuriai turime daug priekaištų, tiek sveikatos priežiūros sistemos pertvarka, kur tikrai turime ir pasiūlymų, ir tam tikrų prieštaravimų.
Tada turime tiesioginių mero rinkimų epopėją. Labai intensyviai dirbame prie naujo savivaldos įstatymo projekto, kuriame apibrėžiamos mero, tarybos, administracijos direktoriaus, vicemerų funkcijos, pareigos ir panašūs dalykai“, – kalbėjo Seimo socdemų lyderis, paminėdamas ir viešojo sektoriaus reformą.
Karas Ukrainoje smarkiai veiks politinę darbotvarkę.
G.Paluckas aiškino, kad reikės pasirūpinti ne tik didesniu krašto apsaugos sistemos finansavimu.
Kartu, jo teigimu, turime suprasti, kad tai turės pasekmių ir ekonomikai.
Socialdemokratas pažymėjo, kad su Kinija turime įtampų dėl žaliavų tiekimo, o Rusijos ir Baltarusijos ekonominė blokada tą poveikį gali padidinti 4-5 ar net daugiau kartų.
„Reikia labai tvarkingai ir rimtai žiūrėti į tuos dalykus, nes nuo to priklauso mūsų visuomenės ne tik gyvenimo kokybė, bet ir iš to išplaukiantys visi dalykai: pasitikėjimas valdžia, pasitikėjimas gebėjimais priimti geriausius sprendimus ir atitinkamai visų viešųjų poreikių, taip pat ir gynybos finansavimo, galimybės.
Tuos dalykus mes matysime per ateinančias 3–4 savaites, nes ir sankcijų apimtys dar nesibaigė – nauji sankcijų paketai ruošiami, ir su tuo bus susijusių pokyčių ekonomikoje tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje“, – dėstė G.Paluckas.
