Akivaizdu, kad ir komitetų, kaip ir partijų, atstovai gali būti įtariami korupcija, vis daugiau abejonių, kad nauji veidai politikoje tik imitacija, o per komitetus, regis, nemažai landų neskaidriam politinės veiklos finansavimui. Tačiau nepaisant to, Seimas šią savaitę pamėgino priimti Savivaldos rinkimų įstatymo pataisas, kurios leistų partijoms, likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų, sudaryti koalicijas su rinkimų komitetais. Įstatymo keitimas turėjo būti įgyvendintas prasidėjus oficialiai savivaldos rinkimų kampanijai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pirmasis atvyko į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) oficialiai pranešti, kad pradeda kitąmet kovo 3 d. vyksiančių savivaldybių rinkimų kampaniją. 2015 m. R.Šimašių į merus kėlė reitingų viršūnėse buvęs Liberalų sąjūdis. Dabar ši partija įklimpusi į korupcijos skandalą ir atsidūrė ties bedugne. R.Šimašius pasitraukė iš liberalų gretų ir sėkmę pakartoti tikisi visuomeninio rinkimų komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ sąraše.
VRK duomenimis, artėjančiuose savivaldybių rinkimuose su politinėmis partijomis rungsis apie 200 tokių visuomeninių rinkimų komitetų.
„Antraeilis klausimas yra, kokia forma piliečiai dalyvauja savo šalies ir miestų, miestelių valdyme. Svarbu, kad ta forma būtų tikrai demokratiška ir atspindėtų žmonių valią“, – sakė R.Šimašius.
VRK duomenimis, artėjančiuose savivaldybių rinkimuose su politinėmis partijomis rungsis apie 200 tokių visuomeninių rinkimų komitetų. Per 2015 m. rinkimus savo kandidatus kėlė daugiau nei 50 rinkimų komitetų pusėje šalies savivaldybių.
Visuomenininkų iškelti merai laimėjo Kaune, Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Tikėtasi, kad bus išjudinta visuomenė aktyviau balsuoti, o nepartinių politikų veikla bus skaidresnė. Tačiau dabar šia iniciatyva imama rimtai abejoti – pirmas signalas atėjo iš Panevėžio, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sulaikė rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ iškeltą merą Rytį Mykolą Račkauską, įkalčių ieškota ir visuomenininkų patalpose.
VRK narys Vilius Semeška pastebi, kad oficialiai rinkimų komitetų veikla prasideda nuo to momento, kai jie registruojasi VRK, ir baigiasi sulig balsavimo diena. Nuo to momento, komitetų iškelti kandidatai, priešingai nei partijų, neturi prievolės atsiskaityti rinkėjams.
„Partijose yra griežta struktūra, yra etikos komisijos, priežiūros komitetai, kurie vertina partijos narių veiklą, jų nusižengimus, taip pat yra ypatingai griežta finansinė atskaitomybė, finansavimo šaltiniai politinių partijų. Deja, pasibaigus rinkimų veiklai, neretai steigiamos įvairios organizacijos, fondai, asociacijos, kurių veikla niekaip nereglamentuojama“, – kalbėjo V.Semeška.
Oficialiai rinkimų komitetai, kaip ir partijos, negali gauti verslo paramos, tačiau šį draudimą visuomenininkams apeiti kur kas lengviau.
Rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“ suskaičiavo, kad dalyvavo 58 rinkimų komitetai, 19 jų ir nuolat veikiančių asociacijų ar kitokių visuomeninių organizacijų pavadinimai sutampa. Iš jų net 8 neteikė ataskaitų Registrų centrui.
Kyla įtarimų, kad lėšos rinkimų komitetams gali tekėti per to paties pavadinimo visuomenines organizacijas. Tokie įtarimai rinkimų prievaizdus atvedė į Kauno mero Visvaldo Matijošaičio įkurtą asociaciją „Vieningas Kaunas“, kuri, kaip nustatė VRK, mokėjo už to paties pavadinimo rinkimų komiteto politinę reklamą žiniasklaidoje.
„Po 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų VRK užfiksavo tokių atvejų, kuomet įsisteigusio visuomeninio rinkimų komiteto narių politinė reklama buvo apmokėta to paties pavadinimo visuomeninio judėjimo sąskaitos lėšomis. Tai buvo užfiksuota, pavadinta šiurkščiu pažeidimu. Atitinkamai jiems, tam visuomeniniam rinkimų komitetui, buvo negrąžintas rinkimų užstatas“, – pasakojo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Politologai, nepriklausomi rinkimų stebėtojai jau kuris laikas kalba, kad reikia nustatyti vienodas sąlygas visiems savivaldybių rinkimų dalyviams.
Tuo metu valdančių valstiečių žaliųjų frakcijos atstovai Ramūnas Karbauskis, Rima Baškienė ir Naglis Puteikis jau siūlo dar radikalesnį variantą – leisti rinkimų komitetams sudaryti rinkimų koalicijas su partijomis.
Rinkimų stebėtojai tikina, kad bandymai lipdyti į vieną partijas ir vienkartinius rinkimų komitetus dar labiau įklampintų partijas į pilkąją neskaidrumo zoną.
„Tai kartu būtų tokia galimybė partijoms finansuoti ne visai skaidriai. Tai, mūsų manymu, mes sutiktume su šituo siūlymu, jeigu būtų pirmiausiai išspręstos senosios problemos t. y būtų reikalaujama, kad visi rinkimų komitetai ir su jais susijusios organizacijos pirmiausiai deklaruotų savo sąsajas ir taip pat deklaruotų savo finansavimą, taip pat iš kur ateina finansavimas ir panašiai“, – sakė „Baltųjų pirštinių“ atstovas Gabrielius Grubinskas.
Profesorius Tomas Janeliūnas tikina, kad pasiryžęs tokiam žingsniui, Seimas rizikuoja sugriauti partinę sistemą apskritai.
„Tai yra blogas sumanymas, nes jis dar labiau kenkia partijų konsolidacijai, ir greičiausiai politikai ieškos tų spragų ir galimybių dalyvauti rinkimuose su kuo mažesnėmis pastangomis, galbūt su mažesne kontrole. Galiausiai rezultatas bus toks, kad partijoms apskritai jau nebeapsimokės regioniniu mastu veikti taip, kaip jos veikė iki šiol“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius dr. T.Janeliūnas.
Šią savaitę, balsuojant dėl koalicijų sudarymo, Seime pritrūko balsų, tačiau prie šio klausimo bus grįžta. Buvęs VRK pirmininkas ir buvęs Konstitucinio teismo teisėjas vienu balsu kalba, kad prasidėjus savivaldybių rinkimų kampanijai, tikrai netinkamas laikas keisti žaidimo taisykles.
„Yra gauta yra nemažai pastabų iš tarptautinių stebėtojų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Venecijos komisijos, tokios rekomendacijos kaip geroji rinkimų organizavimo praktika, kad metai iki rinkimų įstatymai turėtų būti stabilūs“, – kalbėjo buvęs VRK pirmininkas 1994–2017 m. Zenonas Vaigauskas.
„Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinio saugumo ir teisingumo principas, kuris šiuo atveju reikštų ir tai, kad prasidėjus rinkimų kampanijai, rinkimų taisyklės negali būti keičiamos“, – sakė Konstitucinio Teismo teisėjas 1999–2008 m. dr. Vytautas Sinkevičius.
Seimas ir pats yra įsipareigojęs, likus metams iki rinkimų, nekeisti taisyklių, tačiau ši įstatymo nuostata įsigalios 2020 m., o kol kas valdantieji rinkimų įstatymą minko it molį, kad tiktų prie jų modelio. Ir jiems, matyt, ne taip svarbu, kad rizikuoja pažeisti pagrindinį šalies įstatymą, nepaisyti Europos Tarybos Venecijos komisijos, tarptautinių ESBO stebėtojų rekomendacijų.
