Kaip sakė iniciatyvą pristatydamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, siūlomais pokyčiais ketinama įtvirtinti naują teisinę bazę Lietuvos gynybos pramonės plėtrai.
Pagal projektą, Vyriausybė turėtų patvirtinti prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, tai pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą tikslinga investuoti.
„Įstatymas įpareigos pateikti tam tikrą karinės įrangos sąrašą, kuris leis orientuotis gynybos pramonei. Gynyboje tokie kontraktai dažniausiai ir būna, kai atsiranda teisinės galimybės. Po šito įstatymo priėmimo mes kalbėtumėme, derėtumėmės su užsienio gamintoju, kad iki 30 proc. kontrakto vertės būtų galima gaminti Lietuvoje“, – teigė ministras.
Vadinamąjį pramoninį bendradarbiavimą valstybė galėtų inicijuoti vykdydama pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.
„Tarkime, jeigu perkame pėstininkų kovos mašinas, galima kalbėtis, kad remontas, palaikymas būtų Lietuvoje ir tuo užsiimtų vietos įmonės – taip stiprintume savo pramonę“, – tvirtino L.Kasčiūnas.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Buvusio krašto ministro Arvydo Anušausko duomenimis, dabar Lietuvoje yra 67 įmonės, kurias iš dalies būtų galima priskirti gynybos pramonei.
