Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė Vyriausybės siūlomam miškų urėdijų pertvarkos scenarijui, o pasirinko liberalesnį kai kurių konservatorių ir liberalų bei socialdemokratų remiamą planą.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pirmadienį BNS pripažino, kad „komiteto sprendimą bus bandoma taisyti“, t.y. nepritarti konservatoriaus Pauliaus Saudargo ir liberalo Simono Gentvilo parengtam variantui: „Bandysime taisyti“.
Pagal komiteto palaimintą P.Saudargo ir S.Gentvilo parengtą Miškų įstatymo projektą, kuris yra analogiškas socialdemokratų įsivaizduojamai urėdijų reformai, iki 2019 metų pabaigos urėdijos turėtų būti sustambintos, sumažinant jų skaičių iki 15–25 – jų plotas turėtų būti nuo 30 tūkst. iki 70 tūkst. hektarų (dabar vidutinis urėdijų plotas yra 25,2 tūkst. ha). Nuo 2020 metų urėdijų plotą nustatytų Vyriausybė.
Po pirmadienio „valstiečių“ ir konservatorių derybų, šis reformos planas gali iš esmės keistis, jeigu parlamentarai pritars Aplinkos apsaugos komiteto atmestoms pataisoms, kurios miškų pertvarką grąžintų arčiau Vyriausybės siūlytos vizijos. Siūloma atsisakyti urėdijų ploto reglamentavimo ir reformos etapų.
„Iš Saudargo ir Gentvilo varianto pasidarytų vyriausybiniam variantui artimas variantas (...) Kada jų pataisos atsirado? Paskutinę minutę (prieš komiteto posėdį – BNS). Greitas darbas – toks, va, rezultatas būna“, – BNS teigė „valstiečių“ deleguotas Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Kęstutis Mažeika.
Pagal jo ir komiteto narės Virginijos Vingrienės siūlymą ketinama pavesti Vyriausybei nustatyti tvarką, pagal kurią vyktų didmeninė ir mažmeninė prekyba mediena. Taip pat šių dviejų parlamentarų pataisa sudarytų galimybę Lietuvoje veikti vienai urėdijai, kas leistų ateityje ją pervadinti valstybine įmone – taip būtų grįžtama prie Vyriausybės plano įkurti visus valstybinius miškus valdysiančią valstybės įmonę, kuri būtų įsteigta sujungus dabartines 42 miškų urėdijas.
Seime taip pat yra registruotos „valstiečių“ Agnės Širinskienės, Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus pataisos, kuriomis siūloma urėdijų reformą paskubinti – pradėti ją įgyvendinti nuo 2018 metų įpareigojant Vyriausybę ir aplinkos ministrą iki 2017 metų pabaigos priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų naikinamos – prijungiamos prie kitų.
„Vyks pasirengimas, Aplinkos ministerija turėtų viską padaryti, apvažiuoti. Įstatymas (urėdijų reforma – BNS) įsigalioja 2018 metais sausio pirmą ir per tuo metus iki 2019 metų bus viskas sutvarkyta (paaiškės, kokios urėdijos išliks – BNS),“ – sakė V.Sinkevičius.
Tačiau šios pataisos per svarstymą gali nebūti parlamentarams pristatomos dėl to, kad užregistruotos per vėlai. Jų Seimas imtųsi per priėmimo stadiją.
Pasak Radvilės Morkūnaitės – Mikulėnienės, konservatoriai neatsisako paremti miškų pertvarką mainais į valdančiųjų pažadą grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui. Pasak jos, konservatoriai, jeigu urėdijų reformai bus duotas startas, „valstiečiams“ per biudžeto svarstymą primins apie PVM šilumai mažinimą. Šildymui nuo birželio taikomas įprastas 21 proc. PVM tarifas, iki tol jis buvo 9 procentai. Birželio pabaigoje Seimas atmetė opozicijos siūlymą grąžinti lengvatą nuo rugsėjo.
„Kažkas kritikuoja, kad čia kažkoks politinis turgus... Mes nekalbame apie kažkokias pozicijas, naudą kažkokią savo politiniams reikalams, o kalbame apie tai, kas rūpi žmonėms, manau, ir patys valdantieji gauna daug žmonių skundų ir pasipiktinimo, kad visai žmonės kitaip įsivaizdavo Vyriausybės veiklą ir tikrai netikėjo, kad bus priimti tokie sunkinantys jų buitį ir kasdienybę sprendimai“, – BNS sakė parlamentarė.
Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė BNS tikino, kad trečią kartą Seimo sesijos dėl urėdijų reformos nebus siūloma pratęsti: „Balsuosime ir patvirtinsime reformą. Kokią? Kaip nuspręs Seimo nariai“.