Ši pataisa į parlamentą grįžo po prezidentės Dalios Grybauskaitės veto.
Šalies vadovė vetavo priimtą nuostatą, kad ginklai ir šaudmenys nepaprastosios padėties ar karo atveju iš jų turėtojų yra laikinai paimami ar rekvizuojami (paimami valstybės reikmėms).
Prezidentės patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė parlamentarams sakė, kad toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas ginklų ir šaudmenų paėmimui iš visų juos teisėtai turinčių asmenų visais atvejais, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, o tai riboja pilietinio pasipriešinimo potencialiam agresoriui galimybes.
D.Grybauskaitė pasiūlė priimtą įstatymo nuostatą pakeisti taip, kad ginklai iš žmonių galėtų būti laikinai paimami ar rekvizuojami tik tada, jeigu jie būtų reikalingi ginkluotosioms pajėgoms arba būtų turima informacijos, kad jie gali būti panaudoti nusikaltimams vykdyti.
„Valstybei sudėtingais laikotarpiais, tai yra nepaprastosios, o ypač karo padėties metu įstatymai turi vienareikšmiai, aiškiai skatinti, o ne varžyti piliečių pasiryžimą ginti Lietuvos valstybę“, – Seimo posėdyje sakė Ž.Šatūnienė.
„Turėdami omenyje, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkst. ginklų savininkų ir 174 tūkst. ginklų civilinėje apyvartoje, karo atveju šis visuomenės segmentas galėtų reikšmingai prisidėti prie šalies gynybos“, – kalbėjo ji.
Prezidentės siūlymui persvarstyti minimą įstatymo nuostatą pritarė 55 Seimo nariai. Beveik 30 parlamentarų siūlė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą laikyti nepriimtu.
Įstatymu uždrausta civilinėje apyvartoje naudoti tam tikrus pusiau automatinius ginklus, tačiau jie bus prieinami šauliams ir kariams savanoriams.
Šis įstatymas priimtas perkeliant Europos Sąjungos direktyvą, kuri buvo inicijuota po džihadistų išpuolių Europoje.