Už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, ketvirtadienį balsavo 104 Seimo nariai, vienas buvo prieš.
„Prezidentas sutinka, kad grąžinamu įstatymu Seimo reglamentuotas civilinis turto konfiskavimas yra tinkama prevencinė priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija bei sunkiais savanaudiškais nusikaltimais“, – sakė veto pristačiusi prezidento patarėja Jūratė Šovienė.
Tačiau ji perspėjo, kad su Seimo priimtu reguliavimu „gera idėja gali žlugti ties pirma byla, atsidursiančia Konstituciniame Teisme, o valstybė gali prarasti galimybę iš tiesų efektyviai prisidėti prie kovos su neteisėtu praturtėjimu“.
Priimtas įstatymas indikuoja rimtas rizikas.
„Racionalus šios priemonės taikymas duotų naudos valstybei, mažindamas galimybes praturtėti iš neteisėtų pajamų. Tačiau priimtas įstatymas indikuoja rimtas rizikas, susijusias su neproporcingu asmenų teisių ribojimu ir kelia abejones dėl jo atitikties Konstitucijai“, – pažymėjo J.Šovienė.
Šalies vadovas įstatymą Seimui grąžino su pataisa, kuria būtų atsisakoma įstatymo galiojimo atgal – nuo 2010 metų gruodžio 11 dienos.
Prezidentas G.Nausėda sako, kad jo siūlymai išsaugo pamatinį įstatymo tikslą, bet mažina riziką, jog įstatymo nuostatos vėliau bus pripažintos nesuderinamomis su Konstitucija.
Seimo narys Vytautas Bakas siūlo atmesti prezidento veto, šalies vadovo su pataisomis grąžintą įstatymą pavadinęs „neteisėtai įgyto turto legalizavimo įstatymu“.
„Jei mes balsuosime už šį veto, padėsime legalizuoti neteisėtai įgytą turtą iki šio įstatymo įsigaliojimo, kitaip sakant, gerovės valstybę nuo šiandien pajus tie žmonės, valdininkai, ėmę kyšius, nusikaltėliai, kurie negali pagrįsti savo turto pajamomis“, – sakė V.Bakas.
Gavęs prezidento veto, iš pradžių Seimas balsuoja, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti nepriimtu. Jei įstatymas svarstomas iš naujo, sprendžiama, ar priimti įstatymą be pakeitimų, ar su visomis prezidento pataisomis.
Valdantieji yra pažadėję paremti prezidento veto. Seimui nusprendus grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, toliau veto vertins Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Šalies vadovas siūlo keisti įstatymo nuostatą, įtvirtinančią galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų šiam procesui atsirado bet kada po 2010 metų gruodžio 11 dienos.
Pagal prezidento siūlymą, įstatymas galės būti taikomas asmens po 2010 metų įgytam turtui, bet turto konfiskavimo pagrindai – jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus – turės atsirasti jau įsigaliojus šiam įstatymui.
Be to, prezidentas nurodė, kad Policijos departamento sudaromi organizuotų grupių narių sąrašai, įtraukimas į kuriuos yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo anksčiau priimtame įstatyme.
Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė sausio 14 dieną.
Pagal jį, asmens turtą būtų galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius, korupcinius nusikaltimus.
Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.
Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija. Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.
