Ketvirtadienį Seime pateikus prezidento veto už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, balsavo 60 parlamentarų.
O 68 Seimo nariai balsavo už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo. Susilaikiusiųjų šiame balsavime nebuvo.
Po balsavimo Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis paskelbė suklydęs balsuodamas ir paprašė laikyti jį balsavus už projekto svarstymą iš naujo.
Be siurprizų
Balsavimo rezultatai staigmenų nepateikė – opozicija stojo prezidento pusėn, valdantieji balsavo už tai, kad projektas būtų svarstomas iš naujo.
Už svarstymą iš naujo balsavo 45 konservatoriai, 5 šios frakcijos atstovai balsavime nedalyvavo, tai – Valdas Rakutis, Laima Liucija Andrikienė, Antanas Čepononis, Arvydas Anušauskas ir Mindaugas Skritulskas.
Svarstymą iš naujo vieningai palaikė visi 12 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių bei 10 Laisvės partijos Seime atstovų. Jei M.Matijošaitis nebūtų suklydęs, ši frakcija taip pat būtų balsavusi vieningai be susilaikiusiųjų ar nedalyvavusiųjų balsavime. Seimo nariui suklydus, tai pažymima Seimo posėdžio protokole, tačiau balsavimo rezultatai nekeičiami.
Už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, kaip ir siūlė prezidentas, balsavo 8 „darbiečiai“, 2 šios frakcijos narių balsavime nedalyvavo, G.Nausėdos nuomonę palaikė 12 demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, 2 frakcijos atstovai balsavimo nedalyvavo, taip pat – visi 8 Regionų frakcijos nariai, 10 socialdemokratų, kurių 3 balsavime nedalyvavo, 21 „valstietis“, 1 jų balsavime nedalyvavo.
Lemtingas balsavimas – po savaitės
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas toliau apsvarstys Sveikatos reikalų komitetas, o į Seimo salę jis grįš kitą ketvirtadienį.
Šalies vadovui grąžinus įstatymą balsuojama, ar jį svarstyti iš naujo, ar laikyti nepriimtu. Jei įstatymas svarstomas iš naujo, norint priimti jį be pakeitimų reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.
Veto pristačiusi prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė teigė, jog Vyriausybės inicijuoti pakeitimai nepadės valdyti pandemijos.
Ji taip pat teigė, jog „pagal Konstituciją, Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota ir privalo prisiimti tam tikrus įsipareigojimus“, o mokami testai taps nepakeliama našta didelei daliai nepasiskiepijusių darbuotojų.
„Prezidentas vertina pastangas, kuriomis ieškoma pagrįstų sprendimų pandemijos suvaldymui, tačiau šis įstatymas, prezidento nuomone, galimai nėra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis ir neleistų pasiekti laukiamo rezultato, geresnio COVID-19 pandemijos valdymo“, – sakė patarėja.
Pasak patarėjos, valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir yra pajėgi užtikrinti visų trijų pandemijos valdymo dalių prieinamumą: aktyvų vakcinacijos procesą, prieinamą testavimą bei atvejų atsekamumą ir gydymą.
„Šios trys dalys kritiškai svarbios veiksmingai suvaldyti pandemiją ir šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – teigė patarėja.
„Pagal Konstituciją, Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota ir turi konstitucinę priedermę ir privalo prisiimti tam tikrų įsipareigojimų vykdymo naštą. Įvertinus profilaktiškai testavimui skirtų testų kainą rinkoje, šis įstatymas didelei daliai darbuotojų bus nepakeliama našta, todėl nukentės testavimo prieinamumas“, – kalbėjo patarėja.
„Statistikos departamento duomenimis, skurdo riziką šiandien patiria net 8 proc. dirbančiųjų, t. y. apie 120 tūkst. žmonių, panašiai tiek, kiek žmonių įgis prievolę už privalomą periodinį testavimą mokėti patys“, – teigė I.Segalovičienė.
Valdančiųjų frakcijų atstovai siekia atmesti prezidento veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams.
Minėtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos spalį buvo priimtos 65 parlamentarams buvus „už“, dviem – „prieš“ ir trims susilaikius.
Prezidentas G.Nausėda įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams, vetavo trečiadienį.
Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą, pranešė Prezidentūra.
