Be to, nuspręsta, kad organizacijos vadą skirs nebe krašto apsaugos ministras, o Vyriausybė. Dėl to valdantieji sulaukė kaltinimų dėl LŠS politizavimo.
Už naujos redakciją Šaulių sąjungos įstatymą balsavo 90 Seimo narių, prieš buvo keturi, 21 susilaikė.
„Nuo šiol Lietuvos šaulių sąjunga bus dar stipresnė organizacija, kurioje vietą galės atrasti kiekvienas aktyvus ir atsakingas pilietis. Net neabejoju, jog Lietuvos šaulių sąjunga bus vienas iš stipriausių visuotinės gynybos ramsčių“, – po įstatymo priėmimo sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, naujas įstatymas reglamentuoja platesnes LŠS veiklos kryptis ir leis sustiprinti šaulių vaidmenį prisidedant prie gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo bei labiau integruos organizaciją į ginkluotos valstybės gynybos struktūrą, pilietinį pasipriešinimą karo padėties ar agresijos metu.
Naujos šaulių rūšys
Pagal įstatymą, Lietuvos šaulių sąjunga – valstybės remiama nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą padedanti užtikrinti savanoriška ir savaveiksmė sukarinta asociacija.
Naujos redakcijos įstatyme numatytos naujos šaulių rūšys. Be dabar veikiančių kovinių ir jaunųjų šaulių, galės būti kuriami komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai, atsiras neginkluoto pasipriešinimo šauliai.
Karo atveju ginkluotųjų pajėgų dalimi taps ne tik koviniai šauliai, bet ir LŠS vado sudaryti komendantiniai ginkluoto pasipriešinimo vienetai.
„Šiuo metu apie 3 tūkst. šaulių tarnauja LŠS vado sudarytuose komendatiniuose koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose, tačiau plačiau tokių vienetų veikla nebuvo aiškiai reglamentuota, todėl buvo tikslinga įstatymiškai reglamentuoti LŠŠ ginkluoto pasipriešinimo vienetų veiklą, juos apskaityti, žinoti, kiek ir kur LŠS turi tokių pajėgumų, kaip juos integruoti į kariuomenę taikos ir karo metu“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Nauja įstatymo redakcija numato, kad karo padėties metu LŠS dalyvaus valstybės ginkluotoje gynyboje ir pilietiniame pasipriešinime.
Neginkluoto pasipriešinimo šauliai teiks pagalbą savivaldybės administracijos direktoriui ar karo komendantui, organizuos ir vykdys neginkluotą pilietinį pasipriešinimą.
Pagal priimtą projektą, stiprinant šaulių pasirengimą, būtų steigiamas mokymo centras.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime žurnalistams sakė, kad priėmus naują Šaulių įstatymą ir patvirtinus naujus organizacijos veiklos planus, bus padidintas ir jos finansavimas.
Ginčų kėlė vado skyrimo tvarka
Be to, Seimas pakeitė LŠS pavaldumą. Dabar organizacijos vadą ir jos statutą tvirtina krašto apsaugos ministras, o pagal naują tvarką tai darys Vyriausybė.
Šis pakeitimas sulaukė bene daugiausia kritikos.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad daugelis jo pažįstamų šaulių nepritaria, kad vado skyrimas būtų perduotas Vyriausybei. Anot jo, jie tai vertina „kaip galimą šios institucijos politizavimą“.
Konservatorius Valdas Rakutis nuogąstavo, kad po šio pakeitimo „krašto apsaugos sistema nenusigręžtų nuo šaulių ir nenutrauktų bendradarbiavimo“, bet vylėsi, jog įstatyme numatyti ryšiai su Krašto apsaugos ministerija ir bendradarbiavimas su kariuomene padės to išvengti.
„Šauliai išeina iš Krašto apsaugos ministerijos reguliavimo sferos. Žinoma, yra daug pavojų, apie kuriuos mūsų kolegos čia kalbėjo, todėl reikės pasistengti, kad jos netaptų realybe, nes organizacijos politizavimas gali įvykti“, – sakė jis.
Reglamentuota, kad LŠS vadu galės būti skiriamas ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, tarnybą aktyviajame kariuomenės rezerve atliekantis karys ar ne vyresnis kaip 65 metų dimisijoje esantis atsargos karys, ne mažiau kaip šešis mėnesius pats buvęs šauliu.
Vadas skiriamas ketveriems metams, tas pats asmuo šias pareigas galės eiti ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Dar viena patvirtina naujovė – LŠS veiklos koordinavimo taryba. Ją formuos Vyriausybė iš įvairių institucijų pasiūlytų atstovų. Ši taryba spręs sąjungos strateginius klausimus, vertintų jos veiklą, teiktų rekomendacijas ir pasiūlymus.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad įsigaliojus pakeitimams ir padidinus finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių
