„Gyvename labai pavojingu laikotarpiu ir situacija kinta žaibišku greičiu. Įstatymai, kurie galioja šiandieną, buvo priimti taikos metu. Dabar mes turime karo su Covid-19 viruso atvejį. Šį karą mes visi kartu neabejotinai, tikrai laimėsime. Nors pastaruosius metus mūsų politika baudų ir bausmių požiūriu buvo apgalvotai švelninanti, šiandien esame priversti teikti siūlymą griežtinti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę už karantino taisyklių pažeidimus“, – pareiškė E.Jankevičius.
Pagal projektą, iš užsienio grįžusiems žmonėms, nesilaikantiems saviizoliacijos, grėstų baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki vienų metų, o už smulkesnius nusižengimus policija galės skirti pinigines baudas.
Fiziniams asmenims baudos siektų nuo 500 iki 1500 eurų, juridiniams asmenims (įmonėms) – nuo 1500 iki 6 tūkst. eurų. Už pirmą nusižengimą galėtų būti skirtas ir įspėjimas.
„Ar tikrai Lietuvos piliečiai yra tokie necivilizuoti ir nesąmoningi, kad juos reikėtų gąsdinti tokiomis reikšmingomis baudomis ir kalėjimais?“
Jei dėl kažkieno nusikalstamų veiksmų kiltų ligos protrūkis, epidemija stipriai išplistų, tai būtų vertinama kaip nesunkus nusikaltimas ir galėtų būti baudžiama net iki 5 metų laisvės atėmimo.
„Bausti nėra mūsų siekis. Siekis yra apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie savo neapgalvotais, pavojingais ir neteisėtais veiksmais kelia grėsmę visuomenė sveikatai“, – iš parlamento tribūnos pareiškė ministras Elvinas Jankevičius, pridūręs, kad policija baus apgalvotai.
Teisingumo ministerijos vadovui teko aiškinti, kad iki šiol pareigūnai apskritai neturi jokio įrankio bausti asmenis už saviizoliacijos ar karantino režimo pažeidimus. Nuobaudas gali skirti tik visuomenės sveikatos specialistai. E.Jankevičius pripažino, kad tokiu būdu iki šiol nei vienas žmogus taip ir nebuvo nubaustas. Teisingumo ministerijos vadovas taip pat kartojo, kad šie Administracinių nusižengimų kodekso sugriežtinimai galiotų tik epidemijos atveju.
Teisingumo ministro E.Jankevičiaus pristatymas sulaukė dalies Seimo narių kritikos ir klausimų.
Mykolas Majauskas stebėjosi, kodėl būtent baudos ir potenciali galimybė žmogui atsidurti kalėjime laikoma efektyviausia priemone didinti visuomenės pilietiškumą, sąmoningumą.
„Ar tikrai Lietuvos piliečiai yra tokie necivilizuoti ir nesąmoningi, kad juos reikėtų gąsdinti tokiomis reikšmingomis baudomis ir kalėjimais?“, – stebėjosi M.Majauskas.
„Bausti tikrai nėra mūsų siekis. Siekis yra apsaugoti visuomenę nuo asmenų, kurie neapgalvotais savo veiksmais kelia grėsmę visiems kitiems. Policija šiandieną neturi įrankio išrašyti protokolus, pareigūnai gali tik įspėti“, – kartojosi E.Jankevičius, žmonių pilietiškumo ir sąmoningumo aspektų savo atsakyme taip ir nepalietęs.
„Jūs teigiate, kad bausti nėra jūsų siekis, bet didinate baudas. Kiek man buvo žinoma bent iki penktadienio, už nusižengimus nesilaikant karantino nebuvo nubaustas nei vienas pilietis. Einama labai keistu keliu. Valdžia nebaudė net mažom baudom tokių piliečių, kurie išeidavo iš keltų ar iš izoliavimo vietų“, – teigė Algirdas Sysas, tarsi priminęs kelis atvejus, kai žmonės pagarsėjo itin cinišku požiūrį į aplinkinių saugumą ir ekstremaliomis sąlygomis valstybės nustatytus apribojimus.
„Šiandien policija neturi įrankio nubausti. Tiesiog jo nėra!“, – nepailsdamas kartojo ministras, regis, iki galo nesigilinęs į klausimo turinį.
Italams, prancūzams 600 ar 500 eurų bauda yra labai daug, mano J.Sabatauskas.
Kolegai A.Sysui antrino ir Julius Sabatauskas: „Pirmiausia reikia pradėti taikyti. Kažkodėl italams, prancūzams 600 ar 500 eurų yra labai daug. O mums, kai mūsų minimalus atlyginimas yra žymiai mažesnis negu tose šalyse, jūs drastiškai didinate baudas. Pradėkite taikyti jau galiojančias baudas ir pradėkite viešinti tai. Jūs man atsakykite – kiek iki šiol administracine bauda yra nubausta asmenų už nesilaikymą?“
„Policija tiesiog neturėjo įrankio bausti. Įsivaizduokite situaciją, kai kažkas kažkur prie ežero nesilaiko karantino, tai pareigūnai turi skambinti sveikatos specialistams, kurie turi atvažiuoti ir nubausti. O dėl baudų dydžio – kiekvienoje valstybėje yra skirtinga praktika. Vokietijoje yra iki 2 500 eurų fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims – iki 25 000 eurų“, – argumentavo Teisingumo ministerijos vadovas.
Savo ruožtu Seimo narys Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad įstatymo požiūriu karantino padėtis neturėtų būti lyginama su karo atveju: „Aš suprantu, kad vaizdžiai pavadinote karu, bet tai nėra tapatūs dalykai, jie nėra sulyginami.“
Piliečių sąmoningumo trūksta. Tie patys medikai, grįžę iš kelionių, nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų ir atėję į darbą paskleidžia virusą gydymo įstaigose.
Ne taip kritiškai siūlymą dėl baudų bei bausmių didinimo įvertino parlamentarė Virginija Vingrienė. „Gerbiamas ministre, tikrai yra sveikintina iniciatyva! Mes ne už tai, kad baustume, bet baudas iš tikrųjų yra drausminimo priemonė. Kaip matome, mūsų piliečių sąmoningumo trūksta. Tie patys medikai, grįžę iš kelionių, nesilaiko saviizoliacijos reikalavimų ir atėję į darbą paskleidžia virusą gydymo įstaigose. Nekalbant apie kitus, kurie grįžę iš kelionių toliau visur važinėja ir skleidžia virusą, nors už tai turėtų būti atsakomybę“, – pasisakė V.Vingrienė.
Seimo narys Edmundas Pupinis svarstė apie tai, kad sąvoka „kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai“ gali būti suprantama, interpretuojama įvairiai.
Gali būti daug nesusipratimų, už kuriuos žmogus, gyvenantis kaime, gaus 500 eurų baudą, kurios net negalės susimokėti.
„Priėjai prie žmogaus per arti, ar pažeidei kažkokias kitas sąlygas, kurių žmonės galbūt net nežino. Gal kai kuriems žmonėms kai kurios normos paprasčiausiai nesuprantamos. Gali būti daug nesusipratimų, už kuriuos žmogus, gyvenantis kaime, gaus 500 eurų baudą, kurios net negalės susimokėti. Ar nereikėtų ir socialinės reklamos, už ką du gali būti nubaustas?“, – labiau siūlė nei klausė jis.
„Ačiū iš tikrųjų už jūsų pasiūlymą, jis labai teisingas yra. Mes tikrai per visuomenės informavimo kanalus informuosime žmones“, – tikino ministras E.Jankevičius.
Seimo narės Irenos Haase požiūriu, kiekvienas įstatymas visų pirma turi būti aiškus, nedviprasmiškas ir nesukelti jo taikymo problemų. „Jūs siejate siūlymus su koronaviruso plitimu. Mes žinome ypatumus to viruso. Tai yra masinis plitimas, daugybė žmonių tampa viruso platintojais. Dalis platintojų net nejaučia ligos simptomų. Taip pat yra nustatytas inkubacinis ligos periodas, t.y. iki 14 dienų. Ir žmogus iki tol, kol jam pasireikš simptomai, gali bendrauti su daugybe kitų asmenų. Ir net nebūtinai virusas atsiranda kontaktuojant su platintoju, gali atsirasti ir kitu būdu. Jūs puikiai suprantate, kad jei siūlote įstatymo normą, ir jos taikymas turi nesukelti problemų. Vadinasi, kiekvieną kartą reikia ją įrodyti. Baudžiamajame kodekse kiekvienu atveju reikia įrodyti, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika,“ – pabrėžė Seimo narė.
Jos nuomone, koronaviruso plitimo ypatumai ikiteisminio tyrimo pareigūnams keliamas užduotis padaro kone neįmanomomis. I.Haase sakė neįsivaizduojanti, kad remdamasis su įrodymų stygiumi surinkta medžiaga, koks nors teismas ryžtųsi paskelbti kam nors apkaltinamąjį nuosprendį. „Tai būtų neveikianti norma, tiktai simbolis“, – sakė ji.
Įrodinės ne Teisingumo ministerija, o prokuratūra.
„Be jokios abejonės. Įrodinės ne Teisingumo ministerija, o prokuratūra. Visiškai teisingos pastabos“, – lakoniškai atsakė ir atsakomybę pareigūnams perkėlė politikas.
Seimo balsavimas dėl čia aptariamo Teisingumo ministerijos siūlymo paskelbtas popiet. Po pateikimo parlamentarai antradienį pritarė tiek Administracinių nusižengimo kodekso, tiek Baudžiamojo kodekso normų griežtinimui.
Balsavime dėl karantino sąlygomis aktualių ANK pakeitimų dalyvavo 121 Seimo narys, iš jų 85 pasisakė „Už“, 2 buvo „Prieš“ ir net 34 susilaikė. Balsavimo dėl BK sankcijų sugriežtinimo rezultatai tokie: iš 123 užsiregistravusių parlamentarų 80 pasisakė „Už“, 17 buvo „Prieš“ ir 26 susilaikė.
Toliau klausimai buvo nagrinėjami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, o vakare įvyko galutinis parlamentarų aptarimas ir balsavimas. Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos sugriežtintos, kai 70 Seimo narių balsavo „Už“, 2 buvo „Prieš“, o kitas 31 parlamentaras susilaikė.
Tuo metu balsavimas dėl BK tiesiog subliūško, kai balsuojančių politikų liko vos 59 – nesant kvorumo įstatymai negali būti keičiami.
