Seimas ketvirtadienį tęsdamas Miškų įstatymo priėmimą pritarė pataisai, pagal kurią nuo šiol norint statyti pastatus buvusiose sodybose savininkams teks sodybų faktą įrodyti remiantis archyvų duomenimis.
„Liudininkų, kurie galbūt net nebuvo gimę tais laikais, kai neva stovėjo sodyba, ir kelių pagarsėjusių akmenukų nebeužteks įrodyti sodybos buvimui. Reikės archyvinių kartografinių duomenų“, – ketvirtadienį sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė konservatorė Aurelija Stancikienė.
Anot jos, ši nuostata yra labai svarbi, nes ji užkerta kelią masiniam miškų užstatymui.
Taip pat Seimas ketvirtadienį atmetė siūlymą išimtiniais atvejais miškuose leisti statyti rekreacinės paskirties pastatus.
„Seimas atmesdamas šią nuostatą parodė didelę valią. Po rekreacija bandyta užmaskuoti ilgalaikio poilsio apartamentų – viešbučių – statybą. Iš esmės tada būtų galima užstatyti visas ežerų ir paupių pakrantes“, – džiaugėsi A.Stancikienė.
Seimas įstatyme pasiklydo tarsi miške
Seimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis ketina leisti tik išimtiniais atvejais: valstybinės svarbos objektams įrengti, inžinerinės infrastruktūros bei visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo, taip pat naudingų iškasenų naudojimo teritorijoms formuoti.
Parlamentarai sutiko, kad miško žemės paskirtį bus galima keisti, kai to reikės krašto ar sienos apsaugai bei atliekų saugojimui, taip pat buvusioms sodyboms atstatyti.
Seimo narė A.Stancikienė ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nesutaria tik dėl vieno – ar ketvirtadienį Seimas galutinai apsisprendė dėl asmenų, kurie turės teisę atkurti buvusius statinius miškuose.
J.Šimėnas teigia, kad Seimas pritarė nuostatai, jog buvusias sodybas, įrodę jų buvimą archyvų duomenimis, galės atkurti bet kuris savininkas, nepriklausomai nuo jo giminystės ryšių su buvusios sodybos savininkais.
Tuo tarpu už išskirtines teises sodybas atstatyti tik buvusiems savininkams ar jų palikuonims pasisakanti A.Stancikienė nesutinka, kad šios nuostatos Seimas negalės įteisinti antradienį tęsdamas įstatymo priėmimą.
Kiti Seimo nariai ketvirtadienio posėdyje piktinosi, kad J.Šimėno vadovaujamo komiteto biuras nesugebėjo tinkamai pasirengti įstatymo priėmimui, supainiojo siūlomas pataisas ir sudarė Seimui galimybę pritarti dviems viena kitai prieštaraujančioms nuostatoms.
Liko apsispręsti dėl sklypų dalijimo
Tęsiant Miškų įstatymo priėmimą antradienį Seimas dar turės apsispręsti dėl daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlusio siūlymo privačiuose miškuose žemę dalinti į mažus, iki 20 arų, sklypelius namų valdoms ir pakeitus miško paskirtį statyti juose sodybas.
Aplinkos apsaugos komitetas siūlė tokius sklypus leisti formuoti tik tada, kai žemės savininkai būtų tiesioginiai palikuonys, atkūrę toje vietoje turėtą nuosavybę, ir toks žemės skaidymas nedarytų miškui žalos.
Priešingai pozicijai atstovaujantys parlamentarai per pataisų svarstymą tikino, kad Seimui leidus miškuose formuoti gyvenamąsias valdas, prasidės masiškos statybos.
Seimas jau kartą balsavo už tai, kad nebūtų iki 0,5 hektaro didinamas minimalus teritorijos, kurią būtų galima vadinti mišku, dydis – jeigu Seimas per paskutinį balsavimą projekto neatmes, kaip ir dabar, mišku galės būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas.
Miškų įstatymą keisti siūloma atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.
