Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 24

Seimas leido pradėti I.Rozovos veiklos tyrimą

Seimas antradienį nutarė, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iki gruodžio turės ištirti, kokią įtaką Rusija bandė daryti Lietuvos politinei sistemai per parlamentarę Iriną Rozovą. Už tai, kad tyrimas būtų pradėtas, balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, 12 susilaikė.
Irina Rozova
Irina Rozova / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Komitetas užsibrėžė aiškintis, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančios Rusų aljanso narės I.Rozovos ryšiai ir veikla nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus, nesukėlė ar nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Taip pat norima tirti, ar tinkamai į Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.

Tačiau komitetas nespręs, ar dėl savo veiksmų I.Rozova ir kiti parlamentarai nusipelnė apkaltos. Dėl to, jei po komiteto tyrimo bus matoma būtinybė, Seimas turėtų kurti kitą komisiją.

Nerimauja, kad esmę užgoš Seimo pirmininko medžioklė

Liberalas Eugenijus Gentvilas tikino palaikysiantis tyrimą, tačiau nuogąstavo, kad visgi kalbant apie tyrimą daugiau kalbama ne apie Rusijos įtaką, o apie „valstiečiams“ neįtikusių parlamento narių medžioklę.

„Stebėkime, kad nebūtų jokio politizavimo šiame tyrime“, – teigė jis.

Konservatorius Jurgis Razma tikino, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai Seime palaiko idėją tirti I.Rozovos ryšius. Deja, pasak J.Razmos, regis komiteto pirmininkui svarbiau tirti kolegų veiksmus jau gavus informaciją apie parlamentarę.

Turiu abejonių dėl komisijos pirmininko ir kai kurių narių nešališkumo, – sakė A.Armonaitė.

„Laisvės partijos“ pirmininkė Aušrinė Armonaitė kalbėjo, kad nėra tikra, kad komisija nebus niekinė, bet viliasi, kad galbūt pavyks bent kiek ištirti ir Rusijos Federacijos bandymus paveikti Lietuvos politinę sistemą.

„Turiu abejonių dėl komisijos pirmininko ir kai kurių narių nešališkumo“, – sakė ji.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Gaižauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Gaižauskas

Mišrios Seimo narių grupės seniūnas, „darbietis“ Andrius Mazuronis tikino, kad balsuos prieš, nes per dešimt metų esą nematė nė vieno parlamentinio tyrimo, kurio išvados būtų reikšmingos.

Pasak jo, jei yra kalbama apie užsienio valstybės neteisėtą įtaką I.Rozovai, tai į Seimą turėtų ateiti prokurorai ir prašyti parlamentarės neliečiamybės panaikinimo.

„Komisija bus politikavimo įrankis tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos“, – aiškino jis.

Prieš tyrimą pasisakė ir „socialdarbietis“ Artūras Skardžius. Anot jo, yra svarbesnių temų tyrimams nei I.Rozovos ryšiai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas akcentavo, kad šis Seimas pasižymi tyrimų gausa, tik rezultatų iš to mažoka. Pasak jo, socialdemokratai balsuos susilaikydami, nes nemano, kad geriausiai tyrimą atliks komitetas, o ne atskirai suburta komisija.

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys tikino, kad tyrimas gali net pasitarnauti Rusijai, nes esą I.Rozova atskleista ir per ją įtakos nebepadarysi, bet gali ją padaryti per kitus parlamentarus.

„Rusija dabar įtakas daro ne per I.Rozovą“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irina Rozova
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Irina Rozova

Žada tyrimą, kokio nebuvo

NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas žadėjo, kad tyrimas bus nešališkas, o komitetas gaus daug slaptos informacijos, nes juo institucijos pasitiki.

Penktadienį 15min studijoje NSGK pirmininkas „valstietis“ D.Gaižauskas teigė, kad šis tyrimas bus toks, kokio dar nebuvo.

Apklausti ketinama ne tik I.Rozovą, bet ir visus, kurie gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją – tai reiškia ir premjerą Saulių Skvernelį.

Tačiau pradėti tyrimą planuojama nuo VSD surinktos informacijos analizės.

„Nebus nė vieno persekiojamojo, neieškosim kaltų, bet aš noriu padaryti tyrimą profesionalų ir objektyvų. (...) Niekada niekas nevertino įrodymų teisėtumo, pagrįstumo, patikimumo.

Kai mums pateiks informaciją – eisime iki galo, iki dugno. Kai ateis VSD informacija, kur yra aplinkybės, mes norėsime išgirsti, pamatyti, ne tik papasakoti. Mes norėsime pamatyti ir išgirsti. (...) Lįsim į gylį – lįsime į susitikimus“, – 15min aiškino, kad pirma išsiaiškins, ar VSD informacija patikima, D.Gaižauskas.

VIDEO: D.Gaižauskas žada, kad tyrimas dėl I.Rozovos bus toks, kokio dar nebuvo

Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą kilo pradėjus domėtis parlamentarės I.Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos veikloje.

Neeiliniame Seimo NSGK posėdyje, surengtame rugpjūčio viduryje, paaiškėjo, kad VSD turi informacijos apie I.Rozovos bendradarbiavimą su Rusijos diplomatais. Su šia informacija buvo susipažinęs Seimo pirmininkas V.Pranckietis bei kai kurie šio parlamento komiteto nariai.

2018 m. sausį Seimo pirmininkui pateiktame VSD rašte buvo rekomenduojama šiai parlamentarei nesuteikti teisės susipažinti su valstybės paslaptimis.

VSD duomenimis, I.Rozova nepatikima, nes su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui.

Taip pat, kaip rašoma dokumente, ji skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptarė galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Pati I.Rozova neneigia bendravusi su konsulu, tačiau tikina, kad ryšiai buvo ne asmeniniai, o neoficialūs. Susitikimuose ji esą kalbėjo ne apie politiką ir finansinę paramą, o apie kavą, cukrų ir barščius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?