Tai sakoma jo priimtoje rezoliucijoje dėl Lietuvos tikslų per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje. Už ją balsavo 129 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
Pristatydamas rezoliucijos projektą Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, kad joje išvardytos užduotys Lietuvos politikams, ką jie turi pasiekti per tris mėnesius iki viršūnių susitikimo.
„Mes pasisakome prieš pilkąsias saugumo zonas, mes norime paneigti, kad Rusija turi veto teisę Ukrainos narystei. Mes manome, kad Ukraina prisidės prie mūsų saugumo, padarys NATO stipresne“, – teigė jis.
Dokumente rašoma, kad Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainą „būtina pakviesti tapti NATO valstybe nare, pasirašant stojimo protokolus ir pradedant ratifikavimo procesą, kai tam atsiras sąlygos“.
Anot rezoliucijos, tai būtų strateginis Aljanso sprendimas siekiant taikos Ukrainoje ir Europoje.
„Paminklas mums bus pastatytas, jeigu mes pakviesime Ukrainą narystei“, – teigė Ž.Pavilionis.
Anot jo, tai būtų istorinis sprendimas.
Pernai rugsėjį Rusijai oficialiai aneksavus keturis okupuotus Ukrainos regionus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą priimti šalį į NATO taikant spartesnę procedūrą.
Seimo rezoliucijoje taip pat pabrėžiama būtinybė reikšmingai sustiprinti Baltijos regiono ir visos rytinės NATO dalies priešakinę gynybą ir atgrasymą laikantis principo „atgrasymas per paneigimą“ (angl. deterrence by denial) ir iki brigados dydžio vieneto padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas.
Taip pat Seimas įtvirtino siekį sustiprinti integruotą oro ir priešraketinę gynybą, įskaitant oro gynybos pajėgumus Lietuvoje ir regione, taip „užtikrinant sklandų perėjimą iš oro policijos į oro gynybą“, užtikrinti pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas iš anksto dislokavus jų karinę įrangą ir kitas priemones.
„Mes nenorime nieko naujo, norime, kad būtų įgyvendinta tai, dėl ko yra sutarta. Bukarešte buvo sutarta, kad Ukraina taps NATO nare. Per 15 metų ji netapo. Madride buvo sutarta dėl priešakinės gynybos. Mes norime matyti rezultatus, nes laikas tikrai tiksi ne mūsų naudai“, – ketvirtadienį sakė Ž.Pavilionis.
Dokumente įrašytas ir tikslas siekti visų NATO valstybių narių įsipareigojimo nuo 2025 metų reikšmingai didinti finansavimą gynybai skiriant ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto, sutarti dėl ilgalaikių investicijų į gynybos pajėgumus ir gynybos pramonę.
„Du procentai yra grindys, bet ne lubos“, – pabrėžė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Rezoliucija atkreiptas dėmesį į būtinybę paskubinti Švedijos stojimą į Aljansą.
„Valstietis“ Giedrius Surplys pabrėžė, kad dėl šio rezoliucijos teksto sutarė visos parlamentinės partijos.
Ž.Pavilionio teigimu, Lietuvos iškelti tikslai – turbūt ambicingiausi tarp NATO valstybių narių.
„Kartais mes nelabai tikėkimės, bet būtent tas lietuvių užsispyrimas, jei yra reiškiamas vieningai, pasiekia rezultatą. Tą įrodėme ne vieną kartą“, – tvirtino komiteto vadovas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Dalyvauti jame pakviestas Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.
