Seimas šią savaitę 49 balsais „už“, 14 – „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius po pateikimo pritarė projektui, kad VRK nariai ir pirmininkas per 15 dienų nuo paskyrimo privalėtų kreiptis dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „slaptai“.
Taip pat numatoma, kad VRK nariui nesikreipus tokio leidimo arba jo negavus, jis būtų šalinamas iš komisijos.
Tokias pataisas parengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir Užsienio reikalų komiteto vadovas socialdarbietis Juozas Bernatonis dėl saugumo tarnybų perspėjimų, kad Rusija gali bandyti daryt poveikį kitais metais Lietuvoje vyksiantiems rinkimams.
Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, joms priimti dar reiks dviejų balsavimų.
„Projektas buvo registruotas atsiliepiant į saugumo tarnybų atliktus vertinimus dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Kaip puikiai atsimenate, ten buvo įvardintos ir galimos grėsmės, galinčios kilti kitąmet per artėjančius trejus rinkimus“, – pristatydama pataisas sakė TTK pirmininkė A.Širinskienė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad vienintelis slaptas dalykas per rinkimus turėtų būti balsavimas ir leidimai dirbti su slapta informacija VRK nariams nereikalingi.
„Kaip aš suprantu, rinkimų komisija turi prižiūrėti rinkimus. Rinkimuose yra vienintelis dalykas, tai mano balsas, kaip aš balsuoju, slaptas. Visa kita turi būti atvira. Jūs dabar prisigalvojate kažkokių dalykų, slaptų pažymų, man atrodo, tai eilinis būdas susidoroti su politiniais oponentais, kurie kartais paklausia, kas pirmininkei ar kam kitam nepatinka“, – sakė A.Sysas.
„Paaiškinkite man, kas gali būti slapta rinkimuose, kai jie turi suskaičiuoti balsus, ištirti, jeigu yra skundų, kad buvo papirkinėjama, o jūs taip visur bandote slaptumą“, – kalbėjo socialdemokratas.
A.Širinskienė teigė, kad reikia „susitelkti dėl principinio dalyko, kad VRK nariai, kur mes siekiame išskirtinės kompetencijos ir išskirtinio skaidrumo, turėtų leidimą dirbti su slapta informacija“, o leidimas dirbti su slapta informacija reikštų ir „tam tikrą lojalumą valstybei“.
Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad išskirtinį skaidrumą ir kompetenciją lemtų geresnis VRK narių apmokėjimas, o reikalavimą turėti leidimą dirbti su slapta informacija vertino kaip didesnių galių VSD suteikimą.
„Lietuvoje atliktas visuomenės įtakingų žmonių tyrimas parodė, kad kaip įtakingiausias šiuo metu yra vertinamas VSD vadovas. Vakarietiškai visuomenei tai būtų sunkiai suvokiama, kaip gali būti įtakingas tas žmogus, kuris turėtų tiesiog kaupti informaciją. Bet konkrečiai tokiais pasiūlymais kaip jūsų jisai tikrai gauna faktinę įtaką, t. y. gali atgrasyti kai kurių kandidatų ėjimą ten, kur yra iš esmės visiškai perteklinis reikalavimas“, – sakė S.Gentvilas.
Pavasarį paskelbtame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos tradiciniame grėsmių vertinime nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 metų Lietuvos prezidento rinkimai.
Anot pataisų iniciatorių, dėl šių galinčių kilti grėsmių nacionaliniam saugumui yra svarbu, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai turėtų teisę susipažinti su Valstybės saugumo departamento bei kitų valstybės institucijų teikiama slapta informacija.
Lietuvos tarnybos atkreipė dėmesį, kad Maskva kitose šalyse rinkimų rezultatus siekė paveikti „skleidžiant dezinformaciją ir propagandą per žiniasklaidą, socialinius tinklus, vykdant kibernetines operacijas“.
Rusija pastaraisiais metais sulaukė kaltinimų dėl kišimosi į Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus.
