Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad įstatymo reikia norint sureguliuoti šią „beveik chaotiškai susiformavusią sveikatos priežiūros paslaugų sritį“.
A.Veryga pripažįsta, kad projektą prieštaringai vertina pati medikų bendruomenė, tačiau pažymi, kad be jokio reguliavimo sudaromos sąlygos klestėti „apsišaukėliams, šarlatanams, pinigų viliotojams“.
„Šiandien de facto susiduriame su pačiomis įvairiausiomis praktikomis, kurių dalis yra sveikatinimo, dalis – sunkiai iš viso sveiku protu paaiškinama, dalis apskritai yra skirta pinigams vilioti iš žmonių“, – Seime sakė ministras.
„Kai kas iš kolegų medikų skeptiškai vertina žodį „alternatyvus“, sako, kokia čia alternatyva tam, kas mokslu grįsta. Bet turbūt nemaža dalis girdėjote tokias terapijas kaip kaniterapija, hipoterapija, delfinų terapija. Jos ligos negydo, bet tie šuniukai, kurie keliauja į skyrius pas onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, padeda jiems pagerinti nuotaiką, psichologinę būklę, tai iš tikrųjų yra svarbūs dalykai“, – teigė A.Veryga.
Prieš kalbėjęs konservatorius Kęstutis Masiulis klausė, kam iš viso reglamentuoti tai, „kas iš viso yra šalia mokslo ir šalia suvokimo“.
„Mes valstybės vardu suteiksime galimybę užsiimti įvairiais šamanizmais, gydymu neaiškiais būdais, nors gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, kuris yra mokslo ir technologijų amžius“, – piktinosi Seimo narys.
Pataisas inicijavusi Sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja, kad alternatyvios medicinos reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.
Įstatymo projektu būtų apibrėžtos į klasikinės medicinos sampratą netelpančios sveikatos priežiūros praktikos, joms nustatyti kokybės ir saugumo reikalavimai. Tarp alternatyvios medicinos paslaugų minima delfinų terapija, dėlių terapija, akupunktūra, kaniterapija (terapija su šunimis), kitos paslaugos.
Papildoma ir alternatyvi medicina būtų licencijuojama veikla, apimtų rekreacijos, natūraliosios, liaudies medicinos sritis.
Tokias paslaugas teikiantys asmenys turėtų įgyti reikiamą išsilavinimą, priklausomai nuo veiklos srities: medicinos, reabilitacijos, farmacijos, slaugos, akušerijos, kosmetologijos, edukologijos ir t.t.
Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turės sumokėti patys.
