Už tai balsavo 73 parlamentarai, susilaikė šeši politikai. Paskutinis balsavimas dėl šio teisėjo atleidimo vyks ketvirtadienį.
Seimas pirmadienį gavo K.Gurino pareiškimą, kur jis teigia neketinantis pasinaudoti teise dalyvauti klausimo svarstyme. Teisėjas taip pat atkreipė parlamentarų dėmesį, kad jo įgaliojimai baigėsi 2019 metų rugpjūtį, sulaukus pensinio amžiaus.
G.Nausėda siekia atleisti K.Guriną dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Šalies vadovas buvo paprašęs Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar prezidentas privalo kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų jam sulaukus pensinio amžiaus, kai šio teisėjo atžvilgiu yra pradėta jo pašalinimo iš pareigų procedūra.
Konstitucinis Teismas eismas šį klausimą nagrinėti atsisakė – jis pabrėžė neteikiantis teisinių konsultacijų.
Prieš balsavimą Seime parlamentaras Vytautas Bakas paragino kolegas pradėti korupcijos byloje įtariamų Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų apkaltos procesą, o ne atleisti juos dėl vardo pažeminimo.
„Jeigu mes to nepadarysime, iš tiesų mes plauksime tik paviršiumi ir (...) nei visuomenė, nei mes patys taip ir nesužinosime, kas iš tiesų atsitiko ir kas iš tiesų vyksta mūsų teismų sistemoje“, – kalbėjo Seimo narys.
Svarstant prezidento iniciatyvą, tarp teisininkų kilo diskusija, ar prezidentas galėjo inicijuoti aukščiausiosios grandies teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.
Konservatorius Jurgis Razma pareiškė, kad siūlymas K.Guriną atleisti apkaltos būdu „yra privilegijuoto kelio siūlymas tam teisėjui“, nes apkaltos proceso metu jis galėtų pasitraukti iš pareigų dėl amžiaus.
„Jis savo pareiškime akcentuoja, kad jo įgaliojimai pasibaigė, tai jis labai greitai pasinaudotų atleidimo iš pareigų (dėl pensijos) galimybe, pradėjus jam apkaltą“, – tvirtino politikas.
Prezidentas yra inicijavęs visų aštuonių korupcijos byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau Teisėjų taryba leido iš pareigų pašalinti penkis kolegas.
Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų atleidimui turi pritarti Seimas, žemesnės grandies teisėjus prezidentas atleidžia pats.