Dabar visais šiais atvejais privalu rengti slaptus balsavimus.
Už J.Džiugelio rengtą Seimo statuto pataisą po pateikimo balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 13, susilaikė 27 parlamentarai, už R.Karbauskio projektą balsavo 49 politikai, prieš buvo keturi, 12 susilaikė.
J.Džiugelis sakė pataisas pasiūlęs reaguodamas į žlugusį balsavimą dėl priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato panaikinimo, oponentai tvirtino, kad tokia tvarka prieštarautų laisvo mandato principui.
„Po praėjusios savaitės priimto gėdingo sprendimo dėl M.Basčio apkaltos norėčiau pradėti diskusijas dėl atviro vardinio balsavimo apkaltos atveju“, – sakė J.Džiugelis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, kad slaptas balsavimo principas dėl personalijų įtvirtintas Konstitucijoje.
„Nenoriu būti pamokslininkas, bet didžiausias demokratijos laimėjimas yra būtent tiesioginiai visuotiniai ir slapti rinkimai, renkant personalijas, tas parašyta ir Konstitucijoj. Būtent slapti rinkimai sudaro galimybę laisvai, niekieno nevaržomiems balsuoti“, – sakė socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Tuo metu R.Karbauskis teigė, kad svarstymo stadijoje siūlys keisti savo projektą, jog dėl nepasitikėjimo kaskart būtų balsuojama ne atvirai, o nusprendžiant Seimui, kokį balsavimo būdą pasirinkti.
Praėjusią savaitę Seime žlugo balsavimas dėl M.Basčio mandato panaikinimo. Jis vėliau paskelbė pats atsistatydinantis, o balsavimo rezultatais pasipiktinę žmonės susirinko į tūkstantinį mitingą prie Seimo.
Žlugus balsavimui dėl apkaltos, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: „valstiečiai“ rodė į konservatorius ir atvirkščiai.
Premjerui paskelbus, kad balsavime dalyvavę „valstiečiai“ turi įrodymus buvę už apkaltą, opozicija atkreipė dėmesį į sugadintų biuletenių skaičių, keldami versiją, kad nufotografavus biuletenį su balsu „už“ jie galėjo būti sugadinti.
Kartu opozicija biuletenių fotografavimą įvertino kaip balsavimo slaptumo pažeidimą.
