Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 03 24

Seimas nesiaiškins Darbo partijos juodojoje buhalterijoje atgulusių pinigų kilmės

Seimas nekurs laikinosios komisijos ir netirs, iš kur Darbo partija gavo pinigų, kuriais finansavo savo veiklą 2004-2006 m. Tokią komisiją kurti siūlė konservatoriai, tačiau valdantieji vieningai pasiūlymą atmetė nurodydami opozicinei partijai nesikišti ten, ko nesugebėjo ištirti net teisėsauga.
Darbo partijos juodosios buhalterijos byla (fotomontažas).
Darbo partijos juodosios buhalterijos byla (fotomontažas). / 15 min.lt fotomontažas

Už tai, kad komisija būtų kuriama Seime balsavo vos 28 Seimo nariai, prieš buvo 28, o susilaikė 29 parlamentarai. 

Konservatoriai siūlė burti komisiją, kuri išsiaiškintų, kokia yra Darbo partijos 2004-2006 m. naudotos juodosios buhalterijos lėšų kilmė ir kokiu būdu lėšos į juodąją buhalteriją buvo perduotos.

Be to, komisijai buvo siūloma aiškintis, kokioms Darbo partijos veiklos priemonėms finansuoti buvo naudojamos juodosios buhalterijos lėšos ir kodėl Vyriausioji rinkimų komisija nefiksavo ir neužkirto kelio tam, kad Darbo partija savo veiklos ir rinkimų kampanijų finansavimui nenaudotų milžiniškų neteisėtų lėšų.

Konservatorius Andrius Kubilius pristatydamas projektą tikino, kad kol kas galima tik spėlioti, ar tai buvo „atkatai“, ar iš didžiosios kaimynės gauti pinigai, tačiau Seimas galbūt  gebėtų išsiaiškinti tiesą. Jis pažymėjo, kad per ikiteisminį tyrimą lėšų kilmė nebuvo aiškinamasi. 

„Aš manau, kad teisėsaugos irgi galima paklausti, kodėl tai nebuvo nustatyta“, – sakė A.Kubilius. 

Jis tikino, kad socialdemokratai išvis nekelia savo koalicijos partneriams tokių klausimų. 

„Jūs tampate priedangos organizacija. Nes tie pinigai buvo gauti neteisėtai, nusikalstamai ir teismas tą pripažino, o jūs sakote: mums tai nerūpi“, – kalbėjo A.Kubilius. 

Tačiau valdantieji argumentavo, kad, jei teisėsauga nieko neištyrė, tai garantuotai neištirs ir Seimas. 

Tačiau konservatorius Kęstutis Masiulis tikino, kad išsiaiškinti yra ką. 

Pasak jo, dalis atsakymų slypi teisėsaugos surinktuose Darbo partijos dokumentuose, iš kurių matyti, kad įmonės nešė Darbo partijai įmokas už ES paramos gavimą. 

„Man pačiam skambino bent vienas verslininkas, kuris sutiko bendradarbiauti ir pasakojo, kaip iš tikro buvo, kad ne 5 proc., o 12 proc. Visą schemą jis gražiai papasakojo, kodėl sutiko mokėti. Na, pabandykime. Išryškėtų svarbūs dalykai, kuriuos turėtume eliminuoti ir prevencines priemones sugalvoti“, – kalbėjo K.Masiulis. 

A.Kubilius ragino Darbo partijos narius nusišalinti ir nebalsuoti dėl projekto, tačiau jie to nepadarė. 

Tuo tarpu „tvarkietis“ Petras Gražulis siūlė konservatoriams pamiršti ir penkiolika metų nesinešioti keršto širdyse. 
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?