Klausimas Seimo Valstybės istorinės atminties komisijoje trečiadienį buvo svarstomas dėl to, kad mokslo, meno kultūros ir politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“ kreipėsi į jos pirmininką „valstietį“ Arūną Gumuliauską prašydama įtikinti Vyriausybę, kad į A.Smetonos metų programą būtų įtraukta A.Smetonos ir jo artimųjų palaikų perlaidojimo ceremonija.
Antradienį Seime asociacijos prezidentas Alfonsas Čekauskas pats pristatė šį pasiūlymą. Jo teigimu, palaikų perlaidojimui A.Smetonos giminaičiai Lietuvoje pritaria, o prieštarauja tik JAV gyvenantis A.Smetonos anūkas Vytautas, kuriam atrodo, kad tai būtų „pavojinga“.
Kitas kas nors jam nepadarys įspūdžio. Be to, reikia jungti akciją su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, – D.Grybauskaitei susitikti su V.Smetona siūlė A.Čekauskas.
„Jis gyvena didybėje labai. Jam atrodo, kad Lietuva neverta Smetonos. Jo vaikai net nemoka lietuviškai, nežino, kur ta Lietuva“, – kritiškai apie A.Smetonos anūką atsiliepė A.Čekauskas.
A.Čekausko manymu, į JAV vykti bendrauti su V.Smetona turėtų pati Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: galbūt ji pakeistų prezidento anūko nuomonę. Tokį planą visuomenininkas sakė sugalvojęs kartu su Lietuvoje gyvenančiu A.Smetonos giminaičiu, buvusiu Seimo nariu Rimantu Smetona.
„Kitas kas nors jam nepadarys įspūdžio. Be to, reikia jungti akciją su JAV prezidentu Donaldu Trumpu“, – siūlė A.Čekauskas.
Komisijos narys konservatorius Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad JAV gyvenantys A.Smetonos artimieji jau ne kartą dėl A.Smetonos perlaidojimo pasisakė neigiamai, o palaikų grąžinimui į tėvynę pritaria tik tolimesni Lietuvoje esantys giminaičiai. Todėl istoriko išsilavinimą turintis Seimo narys siūlė nesant artimųjų sutikimo perlaidojimo klausimo net nesvarstyti.
„Tų žmonių valia, jų baimės, nesvarbu, pagrįstos ar nepagrįstos, ir jų valia išsakyta daugybę kartų. Daugybę kartų neigiamai pasisakyta. Jei yra tokia valia, jei jie turi baimių, tai šiuo atveju reikia kalbėti ne apie perlaidojimą. Galbūt reikia su tais žmonėmis kontaktuoti ir baigti juos šantažuoti tuo perlaidojimu.
Jei yra tokia valia, jei jie turi baimių, tai šiuo atveju reikia kalbėti ne apie perlaidojimą. Galbūt reikia su tais žmonėmis kontaktuoti ir baigti juos šantažuoti tuo perlaidojimu.
Kontakto nėra, su jais niekas nesišneka ir sako, kad jūsų artimųjų palaikus paims ir išveš į Lietuvą“, – sakė A.Anušauskas.
Jam pritarė „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. Pasak jo, kalbant apie A.Smetonos perlaidojimą reikia turėti arba paties A.Smetonos testamentą, kuriame būtų išsakyta tokia jo pomirtinė valia, arba giminaičių sutikimą. Antraip – klausimas nesvarstytinas.
Paminklas Vilniuje – arčiau realybės
Komisijos posėdyje A.Čekauskas dar prašė Seimo komisijos įtikinti Vyriausybę, kad į A.Smetonos atminimo metų, kuriais paskelbti 2019-ieji, programą būtų įtrauktos ir paminklo A.Smetonai statybos.
A.Anušauskas teigė, kad A.Smetonos paminklo pastatymas, į jo atidengimo ceremoniją pakviečiant gimines, būtų geresnis sprendimas. Taip esą būtų galima ir užmegzti ryšius dėl galimo perlaidojimo ateityje, nes dabar tokie raginimai būtų panašesni į šantažą.
„Namų darbus atlikim. Pastatykim tą paminklą, bent bus apie ką kalbėti. Dabar lendame į kapą. Pastatykime paminklą iš pradžių“, – sakė A.Anušauskas.
Su tuo sutiko ir A.Gumuliauskas. Jis pasiūlė kreiptis į Vasario 16-osios akto signatarų klubą, kuriame yra ir A.Smetonos giminaičių, jiems išdėstyti situaciją ir informuoti juos, kad kol kas turėtų būti siekiama pastatyti paminklą A.Smetonai Vilniuje, bet perlaidojimo klausimas, nesant artimiausių giminių sutikimo, negali būti svarstomas.
Komisija tokiam pirmininko pasiūlymui bendru sutarimu pritarė.
A.Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 ir 1926–1940 metais. Jis žuvo 1944 metais, kilus gaisrui namuose Jungtinėse Valstijose. Jis su žmona palaidotas Klivlendo mieste.
Seimas paskelbė 2019 metus A.Smetonos metais.
