Tai numatančios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos Seimui turėjo būti pateiktos antradienį. Tačiau aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai paprašius, pakeitimai iš darbotvarkės išbraukti: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė šeši.
Pakeitimų iniciatoriai sako, kad norima nuo kitų metų nebranginti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kad nepablogėtų tiek gyventojų, tiek vandens tiekimo įmonių padėtis.
Gerokai didesnius mokesčio už aplinkos teršimą tarifus Seimas nustatė šių metų pradžioje – mokestis už teršalus, išmetamus į vandenį (pavyzdžiui, už sulfidus), turėtų augti 1,3–26 kartus. Tada mokesčio didinimas buvo aiškinamas noru efektyviau kontroliuoti aplinkos taršą ir skatinti įmonių investicijas į mažiau taršias technologijas.
Tarifas už vandens teršimą azotu buvo padidintas triskart – 600 eurų už toną (vietoj 201 euro), fosforu – iki 3,5 tūkst. eurų (vietoj 1007 eurų), chloridais – iki 30 eurų (2,8 euro).
Šis įstatymas buvo vienas iš penkių vadinamojo „Klaipėdos paketo“ dokumentų. Aplinkos taršos problemos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Abu incidentai padarė milijoninę žalą gamtai.
