Nutarta iki kitų metų gegužės 3-iosios apriboti galimybes rusams ir baltarusiams gauti Lietuvos vizas, įvežti ukrainietiškas grivinas, Rusijos piliečiams – atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Priėmimo stadijoje atsisakyta siūlymo laikinai nepriimti rusų ir baltarusių prašymų gauti Lietuvos pilietybę.
Už Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 13, 34 susilaikė.
„Tai naujas ir labai reikalingas įstatymas pačioje Europos Sąjungoje (...) Tai bus pavyzdys kitos Europos Sąjungos valstybėms“, – po įstatymo priėmimo žurnalistams Seime sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Tik priminsiu, kad ukrainiečiai yra bombarduojami, jų likimai žlugdomi, naikinama infrastruktūra, darželiai, mokyklos, o Rusijos piliečiai gali, išskyrus į Lietuvą ir kai kurias kitas šalis, važiuoti laisvai ir ten pirkti nuosavybę. Manau, kad tai nėra teisinga. Ir kiek šiandien padarėme, tą teisingumą bent Lietuvoje mes atstatysime“, – teigė jis.
L.Kasčiūnas pabrėžė, kad dauguma Rusijos piliečių palaiko karą Ukrainoje ir negalima į tai nereaguoti.
Tuo metu socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad sankcijos nutaikytos ne į šalį agresorę, o išimtinai į žmones, kurie yra atvykę ar nori atvykti į Lietuvą, „net nesigilinant į tai, kas jie tokie, dėl kokių priežasčių jie atvyksta į mūsų šalį“.
„(...) kyla pagrįstas klausimas, ar yra bent kokioje dar kitoje valstybėje tokios vadinamos sankcijos, kai čia yra ne sankcijos, o ribojamos priemonės? Jeigu kalbėjome anksčiau apie vadinamus oligarchus, suspenduojame jų turtą ir panašiai, šitą jūs dabar jau pamiršote. Kalbame apie kitiems subjektams taikomas sankcijas, norėdami pagrįsti neproporcingą, nepagrįstą žmogaus teisių ribojimą“, – kalbėjo jis.
Perkėlė iš nutarimo
Šį įstatymo projektą Seimui pateikė Vyriausybė. Ji pasiūlė į įstatymą perkelti dabar nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus dėl vizų išdavimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Rusijos piliečių įleidimo.
Pagal priimtą įstatymą stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas, išskyrus atvejus, kai dėl vizos tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Tokiu atveju sudaroma galimybė į Lietuvą atvykti Maskvos ir Minsko režimų persekiojamiems asmenims.
Taip pat iki kitų metų gegužės nebus priimami Rusijos piliečių prašymai išduoti jiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Išimtis bus taikoma tiems, dėl kurių tarpininkaus Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija arba kurie turi Šengeno, nacionalinę vizą, leidimą gyventi ES valstybėje.
Šis ribojimas Baltarusijos piliečiams negalios. „Valstiečio“ Jono Jaručio siūlymu baltarusiai išbraukti, nes, anot jo, tai sukeltų gana rimtų sunkumų Lietuvos vežėjams, samdantiems šios šalies piliečius vairuotojais.
Kaip ir nutarime dėl nepaprastosios padėties, įstatyme numatytas individualus papildomas išsamus Rusijos piliečių patikrinimas kertant ES išorės sieną. Jie toliau bus vertinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Ši nuostata nebus taikoma rusams, turintiems leidimus gyventi ES, Šengeno šalyse ar tų valstybių ilgalaikes nacionalines vizas, tiems, kurie vyksta tranzitu į Kaliningrado sritį ir iš jos, Rusijos diplomatams.
Į nacionalinių sankcijų įstatymą įtrauktas draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.
Priimtas įstatymas numato, kad Rusijos piliečiai ir jų įsteigtos ar valdomos bendrovės negalės įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, nebent jie turi leidimą gyventi Lietuvoje ar paveldėjo tą turtą.
Minėtas draudimas baltarusiams nebus taikomas.
Teisės į pilietybę neribos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlė rusams ir baltarusiams laikinai nesuteikti Lietuvos pilietybės, tačiau dauguma parlamentarų tam nepritarė ir šios sankcijos įstatyme atsisakyta.
Už liberalų siūlymą atsisakyti tokio ribojimo antradienį balsavo 103 parlamentarai, prieš buvo trys, susilaikė 11.
„Yra valstybėje tarnybos, kurios nusprendžia, kam leisti įvažiuoti į Lietuvą, kam suteikti gyvenimo teisę, kam pratęsti tą gyvenimo teisę. Štai žmogus, Baltarusijos ar Rusijos pilietis, gyvena Lietuvoje dešimt metų, turi teisę kreiptis ir gauti pilietybę, išmoko lietuvių kalbą per tą laiką, jo vaikai jau gal seniai mokosi lietuviškose mokyklose. Ir čia atimama galimybė, stabdoma galimybė pateikti prašymą Lietuvos pilietybei įsigyti“, – pristatydamas savo siūlymą atsisakyti sankcijos dėl pilietybės sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Mūsų siūlymas – kad neliktų šitos nuostatos, nes tokiu atveju dešimt metų Lietuvoje išgyvenęs svetimšalis, turėjęs teisėtų lūkesčių ir visapusiškai patikrintas mūsų tarnybose, praranda netikėtai šitą teisę“, – kalbėjo jis.
Nutarta į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą perkelti įpareigojimą deklaruoti verslo ryšius Rusijoje ir Baltarusijoje.
Numatyta, kad įstatymas įsigalios šių metų gegužės 3 dieną ir baigs veikti kitų metų gegužės 2 dieną.
Įspėjo apie veto
Kadangi įstatyme numatytos skirtingos sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai pareiškė, kad prezidentas Gitanas Nausėda gali vetuoti tokį įstatymą.
Pasak jo, Lietuva tarptautiniame lygmenyje laikosi pozicijos, kad dėl karo Ukrainoje atsakingos ir Rusija, ir Baltarusija, todėl jų piliečiams turėtų būti taikomi vienodi suvaržymai.
„Jeigu jis (sušvelninimas Baltarusijos piliečiams – BNS) liktų tokia forma, kaip yra, išskiriant šias dvi valstybes, tai (vetavimas – BNS) būtų labai tikėtina“, – tvirtino K.Budrys.
„Lietuva yra vienas pagrindiniu balsų, kuris sako, kad Baltarusija turi eiti viena greta su Rusija kalbant apie sankcijas. Tokios pozicijos laikomės tarptautiniame lygmenyje, Europos Sąjungoje kalbant apie sankcijas. Ir mes įtikiname savo partnerius, kad to reikia. Todėl negalime diferenciacijos daryti nacionaliniame lygmenyje. Tai nebūtų tinkama priemonė ir tinkama žinia“, – sakė jis.
2022 metų vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuva įgyvendina ir tarptautines sankcijas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.
