Senesnė tvarka numatė, jog LRT vadovas yra išrenkamas, jeigu jo kandidatūrą slaptame balsavime palaiko bent septyni iš 12 tarybos narių.
LRT taryba yra sudaroma iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
„Siekiau išskaidrinti kandidatų į LRT tarybą atrankos procesą“, – kalbėjo pataisas pataikęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Pakeitimai numato, jog tarybos pirmininkas, jos narius skiriančias institucijas turės raštu informuoti apie taryboje trūkstamų kompetencijų narių poreikį.
Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalės iš anksto paskelbti informaciją apie kandidatus.
„Gaila, kad prezidentas, žinodamas apie šitas pataisas, pateikė keturis savo atstovus niekaip neaptaręs tų kandidatų su visuomene“, – sakė E.Gentvilas.
Prezidentas Gitanas Nausėda keturis LRT tarybos narius paskyrė gegužės pradžioje.
Pataisos taip pat numato, kad tarybos nariai privalės atisakyti pareigų savivaldybių tarybose, Europos Parlamente, jais tapti negalės merai, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai.
Praėjusiais metais LRT tarybai generalinį direktorių pavyko išrinkti iš trečio karto. Dėl to taryba sulaukė kritikos. Kultūros ministras Simonas Kairys yra minėjęs, kad jei tarybai nepavyktų trečią kartą paskirti LRT generalinio direktoriaus, ji turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.
Tuomet antrai kadencijai perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
