Nutarimu nustatoma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniai.
Tačiau Seimas atsisakė įvardinti, kurie iš dabar veikiančių keturiolikos universitetų turi susijungti.
Už tokį nutarimą balsavo 77 Seimo nariai, 6 buvo prieš, susilaikė 31.
Už balsavo dauguma „valstiečių“ ir visi socialdemokratai. Taip pat – Lenkų rinkimų akcijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai bei keli liberalai.
Susilaikė arba balsavo prieš visi konservatoriai ir dauguma liberalų. Balsuodami dėl šio nutarimo susilaikė ir trys „valstiečiai“ – Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė, Valerijus Simulikas ir Stasys Tumėnas.
Pavadinimų nutarime neliko
Pradiniame Vyriausybės darbo grupės parengtame plane buvo numatyta, kad sostinėje turėtų veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas.
Taip pat Kaune turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų. Šiaulių universitetą siūlyta prijungti prie Vilniaus universiteto, o Klaipėdos universitetą palikti kaip jūrinės pakraipos aukštąją mokyklą.
Tačiau šis planas labai nepatiko daliai akademinės bendruomenės, ypač Vytauto Didžiojo universiteto vadovybei. Ši pradėjo kurti planus susijungti su Aleksandro Stulginskio universitetu ir Lietuvos edukologijos universitetu.
Tokį planą laimino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Tuomet pasirinktas kompromisas ir aukštųjų mokyklų pavadinimai iš nutarimo visai išbraukti. Po tokiu pasiūlymu pasirašė ir premjeras Saulius Skvernelis.
Todėl dabar dauguma plano kritikų sako, kad priimtas nutarimas situacijos nei pagerins, nei pablogins.
Reforma lėtėja ir išplaukia
Konservatorius Jurgis Razma tikino, kad šis dokumentas nėra įpareigojantis, o Vyriausybė ir be šio nutarimo galėjo imtis iniciatyvos universitetus sujungti keisti aukštųjų mokyklų finansavimo taisykles.
„Dabar šitas klausimas yra daugiau tikėjimo ar netikėjimo Vyriausybe klausimas“, – teigė J.Razma.
Opozicijos atstovas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikino, kad gal ir geriau priimti tokį projektą, nei jokio, nors pripažino, kad šis jokio šviežio oro gūsio į aukštojo mokslo sistemą tikrai neįpūs.
Pasak jo, teigiama yra tai, kad jau dabar stojantiems abiturientams bus taikomi aukštesni reikalavimai, o universitetų finansavimas nuo rudens priklausys nuo mokslinės veiklos.
„Kitaip tariant griežtesni reikalavimai daliai universitetų smogs gerokai mažesniu įstojusiųjų skaičiumi“, – teigė jis. Vis dėlto, pasak G.Steponavičiaus, įstatymų leidėjų atsakomybė yra nepalikti universitetų lėtiniam nykimui ir nubrėžti aiškų kelią, kaip keistis, su kuo jungtis.
Liberalė Aušrinė Armonaitė tikino, kad iš tikrųjų šis projektas – anoks kompromisas ir jokia reforma.
„Iš esmės visiškai neaišku, kas toliau bus su Lietuvos aukštuoju mokslu. Čia buvo pasakyta, kad komitetas intensyviai dirbo per šiuos mėnesius, kad būtų aiškiau. Mano nuomone, komitetas padarė viską, kad tas dokumentas, kurį atnešė švietimo ir mokslo ministrė su premjeru ir Vyriausybe į Seimą, būtų visiškai išplautas ir pasiliktų tuščias“, – sakė ji.
Konservatorė Gintarė Skaistė sakė netikinti, kad ASU ir VDU jungimosi planas yra nulemtas suvokimo, kad atėjo laikas keistis. Pasak jos, paliekant galimybę universitetams jungtis taip, kaip nori jie, Vyriausybė atsisako iniciatyvos rinktis ne bet kokį, o geriausią jungimosi variantą.
„Išbraukus konkrečius pavadinimus reforma tikrai sulėtės“, – teigė G.Skaistė.
Evoliucija, o ne revoliucija
„Valstietis“ Mindaugas Puidokas aiškino, kad aukštojo mokslo reforma yra valdančiųjų prioritetas ir būdas stabdyti emigraciją, tačiau šis nutarimas rodo, kad ji nebus stumiama buldozeriu, kad bus suderintos skirtingos nuomonės.
„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas pripažino, kad Vyriausybės pateiktas ir galutinis priimtas nutarimai skiriasi, tačiau tik dėl to, kad buvo pasirinktas ne revoliucijos, o evoliucijos kelias.
„Ne „valstiečiai“ čia kalti, kad ASU akademinė bendruomenė pamatė savo kelią bendradarbiaujant su VDU. Tokiu būdu šis projektas suteikė iniciatyvą ne iš viršaus, o iš apačios“, – aiškino jis.
Seimo nutarime fiksuota, kad tolimesnius teisės aktus dėl universitetų jungimo turės pateikti Vyriausybė. Tai ji turi padaryti iki gruodžio 1 dienos.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane buvo numatyta konsultuojantis su socialiniais ir ekonominiais partneriais parengti mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo planą, tačiau nėra numatyta, kada jis turėtų būti įgyvendintas.
Ministrė: „Tikslas aiškus, o kelią rinksimės“
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad šios dienos balsavimu Seimas davė startą vienai svarbiausių šalyje – aukštojo mokslo reformai. Ministrės teigimu, ši istorinė galimybė pagaliau kalbas leidžia paversti konkrečiais darbais.
„Šiandienos balsavimu Seimas pagaliau pasuko raktelį ir užvedė aukštojo mokslo reformos mechanizmo variklį. Vyriausybė savo ruožtu įsipareigojo užtikrinti, kad mechanizmas veiks ir degalų bus pilama tiek, kiek reikės. Kelionės tikslas aiškus, dėl jo sutarėme, o maršrutą, judėjimo kryptį rinksimės ir derinsime kartu su akademine bendruomene. Atsakingai žiūrėdami į valstybės, regionų, studentų, verslo bei darbdavių poreikius šiandien žengiame pirmuosius svarbios pertvarkos žingsnius“, – sako ministrė.
J.Petrauskienės teigimu, premjero S.Skvernelio sudaryta darbo grupė siūlė kitą, greitesnius rezultatus atnešiantį ir jau kitais metais aiškiai matomą pažangą fiksuojantį reformos kelią, tačiau Seimas pasirinko judėti lėčiau, bet ta pačia kryptimi.
„Atsižvelgiant į mažėjantį studentų skaičių ir spartėjantį protų nutekėjimą į užsienį, prastas akademinės bendruomenės darbo sąlygas, reforma tiesiog nebegalėjo būti atidėliojama. Neturime laiko laikyti stojančiuosius, akademinį pasaulį nežinioje. Tiesa, pasirinktas nuosaikus kelias, palikta daug erdvės pasirinkti sprendimų įgyvendinimo kryptį“, – Seimo sprendimą komentuoja J.Petrauskienė.
Pasak ministrės, visos aukštojo mokslo pertvarkos tikslas – kokybė, todėl pradėjus įgyvendinti planą, keičiant finansavimo modelį, nukreipiant Europos Sąjungos Struktūrinių fondų investicijas, bus formuluojami aukšti kokybės standartai. Šis sprendimas taip pat suteikia aiškesnę kryptį ir vakar Švietimo ir mokslo ministerijos pristatytoms naujoms pedagogų rengimo gairėms bei užtikrina sklandesnį jų įgyvendinimą.
„Be aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos nemažiau svarbūs ir kiti du greta einantys žingsniai – kokybės užtikrinimo ir finansavimo pertvarkos rengimas, kuriuos Vyriausybė turi pateikti iki gruodžio 1 d.“, – pabrėžia ministrė.
Anot jos, dėl planuojamos pertvarkos laimės visos aukštojo mokslo sistemos grandys, o diplomas atgaus savo tikrąją vertę.
„Reforma – ne vienadienis sprendimas, o procesas, orientuotas į ilgalaikius tikslus, tad turėsime sutelkti jėgas, žinias ir pastangas. Vyriausybė savo ruožtu turės savo instrumentus reformai įgyvendinti, bus tariamasi ir ieškoma visų pusių, tarp jų ir akademinės bendruomenės, interesus geriausiai subalansuojančių sprendimų, tačiau viena aišku jau dabar – kokybės siekio neatsisakysime ir neaukosime ant vidinių interesų laužo. Seimo sprendimas rodo, kad esame pasiryžę grąžinti tikrąją diplomo vertę“, – sako J.Petrauskienė.
