„Noriu, kad kuo greičiau klausimas nukeliautų į Konstitucinį Teismą (KT), jeigu kam nors yra abejonių, jei bent vienam Seimo nariui. Kviečiu palaikyti balsavimą, kad kuo greičiau šitas klausimas būtų išspręstas kartą ir visiems laikams“, – prieš balsavimą sakė V.Gapšys.
Per pirmąjį balsavimą sprendimą kreiptis į KT palaikė 93 seimo nariai, prieš buvo Valerijus Simulikas ir Algirdas Sysas, susilaikė 9 parlamentarai.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė, kad kreipimasis į KT surašytas labai nemokšiškai.
Seimas sutiko, kad šis klausimas būtų sprendžiamas skubos tvarka. Antruoju balsavimu nutarimą dėl apkaltos pradėjimo palaikė 81 parlamentaras, prieš buvo 2 – Julius Sabatauskas ir Eduardas Šablinskas, susilaikė 27 Seimo nariai – daugiausiai iš socialdemokratų frakcijos.
Nutarime KT teiraujamasi, ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir ar jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigė, kad kreipimasis į KT surašytas labai nemokšiškai.
„Negalima KT prašyti svarstyti, ar Seimo narys gali eiti pareigas. Nutarimo projektą reikėjo taisyti. Dabar tyčia pateiktas toks projektas, kokio KT nepriims svarstymui“, – sakė J.Sabatauskas.
Jis piktinosi, kad nebuvo padaryta 3 valandų pertrauka ir jo vadovaujamas komitetas neturėjo progos nutarimą pataisyti.
Nutarimo autorius, opozicijos lyderis Andrius Kubilius sakė, kad apkalta galima ne tik dėl priesaikos sulaužymo, bet ir kai teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį.
„Gerbiamas Juliau, cituokite Konstituciją labai tiksliai, mes remiame faktu, kad buvo padarytas nusikaltimas“, – aiškino A.Kubilius.
Priminė Roko Žilinsko bėdas su policija
Diskutuojant dėl šio klausimo „darbiečiai“ bandė įkąsti A.Kubiliui primindami jo premjeravimo laikus, kai, „darbiečio“ Kęstučio Daukšio teigimu, daugybė pinigų buvo išleista įvairioms konsultacijoms, bet dėl to niekas nenuteistas.
Pats V.Gapšys konservatoriaus klausė, kodėl jis nesikreipė į KT dėl Roko Žilinsko, kuris praeitoje kadencijoje turėjo problemų dėl apsižodžiavimo su policija. „Kai buvo Roko Žilinsko atvejis, jokio panašaus nutarimo nebuvo, nors buvo apkaltinamasis nuosprendis, kodėl taikote dvejopus standartus?“, – klausė V.Gapšys.
„Tai – du skirtingi nusikaltimai, jūsų nusikaltimo pasekoje jūs tapote Seimo nariu – tai yra tiesioginė sąsaja, naudojote pinigus, kad įtakotumėte žmonių nuomonę. R.Žilinsko padarytas nusižengimas nemandagiai kalbant su policija vertas pasmerkimo, bet yra ne tokio masto, koks jūsų nusikaltimas“, – teigė A.Kubilius.
V.Gapšys taip pat klausė A.Kubiliaus, ar jis iš tiesų skaitė teismo nuosprendį, nes jame rašoma, kad jis davė nurodymus apmokėti telefono ir kuro sąskaitas.
„24 mln. litų neišleidome kurui“, – pridūrė „darbietis“.
Jo frakcijos kolega K.Daukšys nusprendė, kad apkaltą V.Gapšiui A.Kubilius sugalvojo dėl to, kad jam pavydi: „Iš jūsų atsakymų supratau, kad pagrindinis dalykas, kodėl stovit čia, yra didelis pavydo jausmas, kad Vytautas jaunas, būsimas lyderis, o jūs daug dalykų negalite padaryti, kokius jis gali padaryti savo darbe.“
Jūs, Mečislovai, tuo metu buvote vienas iš partijos vadovų, galėtume paaiškinti iš kur tie pinigai buvo gauti, tada iš tiesų nebebūtų ką kalbėti.
„Suprantu jūsų pyktį ir nesąžiningą kalbėjimą, kurio jūsų valdymo metu yra daug“, – jam atsakė A.Kubilius.
Į diskusiją įsiliejęs Mečislovas Zasčiurinskas aiškino, kad jam šios diskusijos „apie juodas buhalterijas ir apie raudonas buhalterijas“ jau atsibodo, jis siūlė kuo greičiau užbaigti šį klausimą, nes, M.Zasčiurinsko žodžiais, visa diskusija yra tuščias kalbėjimas.
„Jūs, Mečislovai, tuo metu buvote vienas iš partijos vadovų, galėtume paaiškinti iš kur tie pinigai buvo gauti, tada iš tiesų nebebūtų ką kalbėti“, – jam atsakė A.Kubilius.
Teismas V.Gapšiui skyrė baudą
Anot BNS, apkaltą V.Gapšiui opoziciniai konservatoriai inicijavo po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.
Darbo partija laikosi pozicijos, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.
Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijoje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas. Vienas pagrindų pradėti apkaltą yra apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimas.
