Seimo valdyba kovo 3-iąją priimtame teisės akte akcentuoja siekį išlaikyti JAV dėmesį Baltijos šalių regionui ir planuoja tris delegacijų vizitus į JAV kongresą, ketina susitikti su prezidento administracijos, analitinių centrų pareigūnais.
Didelis dėmesys – Rytų partnerėms
Seimo planuose – Europos Sąjungos (ES) vienybės stiprinimas, paramos telkimas Lietuvai stojant į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) bei stabdant AAE statybą. Siekdami tai įgyvendinti parlamentarai organizuoja dvi keliones į Vokietiją ir Belgiją, po vieną – į Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Prancūziją, Nyderlandus.
Seimo nariai šįmet turėtų aktyviai įsitraukti stabdydami Rytų partnerystės „atoslūgį“, tai yra, Rytų partnerių norą atsitraukti nuo ES integracijos proceso, bei stiprindami paramą Ukrainai tiek jos viduje, tiek užsienyje. Tam pasiekti parlamentarai pasiryžo keturis kartus vykti į Kijevą, penkiuose Rytų Ukrainos regionuose skaityti paskaitas, atsisakyti didelių tarptautinių posėdžių ir pereiti prie dvišalių, trišalių asamblėjų delegacijų kartu su Ukrainos, Lenkijos, Baltijos valstybių parlamentarais vykstant į Berlyną, Vašingtoną, Briuselį. Pagal planą, delegacijos du kartus turėtų viešėti Gruzijoje, vieną kartą – Moldovoje, konsultuotis su Baltarusijos opozicinėmis partijomis.
Seimas užsienio politikoje veikia simboliškai
Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad Seimo valdybos sudarytas prioritetinės diplomatijos planas atitinka Vyriausybės programoje išdėstytas užsienio politikos gaires, tačiau parlamentarai turi ribotas galimybes jį įgyvendindami paveikti tarptautinius santykius.
„Tai, kas užtvirtinta šioje Seimo programoje, negali kažkaip ypatingai pakeisti mūsų užsienio politikos inercijos, netgi rutinos [...], nes reikia prisiminti, kad Seimas tikrai nėra iš tų institucijų, kurios būtų ryškiausios užsienio politikoje – Užsienio reikalų ministerija ir prezidentė yra žymiai svarbesni veikėjai, – pažymi politologas.
Anot jo, Seimas daugeliu atveju demonstruoja simbolinį veikimą.
„Bendros institucijos, bendri posėdžiai su kitų šalių parlamentų nariais dažniau skirti deklaruoti paramai, pabrėžti bendradarbiavimo svarbai“, – teigia T.Janeliūnas.
Diplomatija su Lenkija – pigesnė
Nors socialdemokratai ir konservatoriai prieš Seimo rinkimus teigė skirsiantys ypatingą dėmesį bendradarbiavimui su Lenkija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) savo rinkiminėje programoje rašė, kad santykiai su Lenkija privalo būti atnaujinti, o tam turi būti skirti parlamentinių grupių komunikacijos kanalai bei pastangos, Seimo valdyba, kurią sudaro trijų didžiųjų Seimo frakcijų atstovai, šių tikslų tarp prioritetų neįtraukė.
Anot socialdemokrato Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo, Lenkija į pagrindinių parlamentinės diplomatijos krypčių šešetuką nepateko, nes su ja tarptautinių santykių palaikymas kainuoja mažiau nei tokie patys ryšiai su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, JAV.
Lenkija yra ES šalis – prioritetas vis vien lieka. Mes tik į viršų iškėlėme tuos, kurie iš esmės brangiau kainuoja.
„Lenkija yra ES šalis – prioritetas vis vien lieka [...]. Mes tik į viršų iškėlėme tuos, kurie iš esmės brangiau kainuoja“, – sako G.Kirkilas.
Seimo vicepirmininko teigimu, parlamentarai turėtų vykti į daugiau Lietuvos-Lenkijos parlamentinių susitikimų nei nurodyta plane.
„Dabar Europos reikalų komitetas turi pakvietimą į Lenkiją ir Seimo pirmininkas ruošiasi vykti į trišalę Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos asamblėją – tai nemažai numatyta, – teigia G.Kirkilas ir priduria matantis atšilimo ženklų Lietuvos-Lenkijos santykiuose.
Lietuvos-Lenkijos santykiai – mirties taške
Tuo tarpu T.Janeliūnas sako, kad kaimyninių šalių ryšiai vis dar problemiški, ir tai, anot jo, matyti ne tik iš Seimo diplomatijos tikslų plano, bet ir Vyriausybės programos, kurioje nėra aiškiai apibrėžto prioriteto skiriant reikšmingas pastangas santykių su Lenkija atnaujinimui ir sustiprinimui.
Šis užstrigimas yra pakankamai ilgas ir jis susijęs su vidaus politiniais sprendimais, kuriems Seimas turi didelę įtaką.
„Šis užstrigimas yra pakankamai ilgas ir jis susijęs su vidaus politiniais sprendimais, kuriems Seimas turi didelę įtaką“, – teigia politologas.
Anot jo, mirties taške užstrigusį Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimą padėtų išjudinti tokių klausimų kaip nelietuviškų raidžių rašyba dokumentuose ar lenkiškų gatvių lentelių naudojimas sprendimai lenkų bendruomenei palankia linkme.
„Tai yra mūsų piliečių, nesvarbu, kad lenkų kilmės, problemų sprendimas, yra jų lūkesčio tam tikras patenkinimas ir tai atitinkamai suteiktų naują impulsą ir dvišaliams santykiams su Lenkija. Deja, šis klausimas yra tikslingai paliktas paraštėse“, – konstatuoja T.Janeliūnas, kurio nuomone, nėra jokių požymių, kad dabartinė Seimo dauguma būtų pasiryžusi ką nors keisti, nors pokyčius galėtų inicijuoti ir kitos valstybės institucijos.
Politologas: būtų keista greta JAV išskirti Latviją
LVŽS prieš rinkimus ypatingą dėmesį žadėjo skirti ne tik Lenkijai, bet ir Latvijai, su kuria partija ketino spręsti „įsisenėjusias problemas“. Šios siekiamybės tarp pagrindinių parlamentinės diplomatijos tikslų taip pat neliko.
Būtų keista jeigu tarp tokių prioritetų kaip santykių su JAV sutvirtinimas ar tos pačios Astravo atominės elektrinės stabdymas sutelktomis pastangomis staiga atsirastų santykiai su Latvija.
„Man gana keistai atrodė LVŽS programoje arba pirminėse Vyriausybės programos versijose teikiami siūlymai pabrėžti santykius su Latvija, kas iš tikrųjų atrodė dirbtina, tarsi nereikalinga, nes santykiai su Latvija yra pakankamai sklandūs, bendradarbiavimas vyksta. Aišku, jis galbūt rutininis, bet tai nėra probleminiai santykiai, į kuriuos reikėtų skirti prioritetus ar didelę energiją“, – mano politologas T.Janeliūnas.
-
Lietuvos užsienio politika – dvigubų standartų ar aktyvi ir drąsi?
-
Seimas patvirtino Vyriausybės programą: prieš balsavo tik trys
-
Linas Linkevičius pripažįsta: dėl Baltarusijos AE trūksta kaimynų supratimo
-
Europos Sąjunga: susirėmimai Ukrainoje – akivaizdus Minsko susitarimų pažeidimas
-
ESBO siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į Seimą turintiems dvigubą pilietybę
„Būtų keista jeigu tarp tokių prioritetų kaip santykių su JAV sutvirtinimas ar tos pačios Astravo atominės elektrinės stabdymas sutelktomis pastangomis staiga atsirastų santykiai su Latvija“, – priduria jis ir galiausiai Seimo diplomatijos krypčių planą apibūdina kaip pakankamai logišką ir ypatingai neišsiskiriantį.
Be aukščiau minėtų pagrindinių parlamentinės diplomatijos tikslų, Seimo valdyba teisės akte mini efektyvesnę veiklą daugiašalėse parlamentinių delegacijų institucijose tokiose kaip NATO Parlamentinė Asamblėja, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ir kitose, nuolatinį Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB 8) bendradarbiavimą.
