Pertraukos paprašė opozicinių liberalų vadovas Eugenijus Gentvilas, ragindamas išskirti tyrimus dėl I.Rozovos bei informacija apie ją disponavusių politikų veiksmų.
„Siūlau išbraukti tuos klausimus, kurie turėtų analizuoti, kaip Seimo nariai susipažino su medžiaga, kaip vaikščiojo informacija, ar ja nebuvo manipuliuota“, – sakė E.Gentvilas.
„Aš tikrai neatmetu, kad buvo padaryta klaidų, galbūt yra ir kaltų asmenų, bet padarykime atskirą tarpfrakcinę komisiją, nes priešingu atveju patys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai turės tirti save ir pateikti parlamentui atsakymą, ar jų veiksmai nusipelno apkaltos“, – teigė parlamentaras.
Už pertrauką balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 37, susilaikė 32 parlamentarai. Kadangi prašymas buvo teiktas opozicijos, tiek balsų užteko, kad klausimas būtų nukeltas.
Parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos ryšių ir informacija apie tai disponavusių politikų veiksmų siūlo atlikti Seimo Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jis norėtų atlikti tyrimą pats.
Pritarus Seimui, komitetui būtų pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos veiklos ir ryšių galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Siūloma, kad tyrimas būtų atliktas iki lapkričio 6 dienos.
Komitetas taip pat vertintų, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją reagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tuometinis NSGK vadovas Vytautas Bakas, ar žvalgybine informacija nebuvo manipuliuojama.
Siūloma atsakyti, ar to fakto, jog I.Rozova galbūt bandė nuslėpti ryšius su Rusijos diplomatais ir suklaidinti VSD pareigūnus, kad gautų leidimą dirbti su slapta informacija, pakanka inicijuoti jai apkaltą.
Komitetas aiškintųsi, kokius sprendimus dėl VSD informacijos apie I.Rozovą priėmė V.Pranckietis ir su medžiaga susipažinę Seimo nariai, ar tie sprendimai buvo „savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.
Būtų tiriama, ar minima medžiaga nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių tikslų, jei būtų nustatyta netinkamo naudojimo atvejų – ar pakanka duomenų pradėti apkaltą politikams, kurie, susipažinę ar laiku nesusipažinę su VSD medžiaga, nepriėmė reikiamų sprendimų.
Opozicijos atstovų iniciatyva į nutarimo projektą buvo įtraukti siūlymai, kad atlikdamas tyrimą komitetas įvertintų ne tik VSD raštą skaičiusių, bet ir pagal pareigas galėjusių su juo susipažinti, bet to nepadariusių politikų vaidmenį šioje istorijoje.
Opozicijos atstovai argumentuoja, jog to nepadarius tyrimas bus nukreiptas susidoroti su oponentais.
Aiškintųsi ne tik galimas Rusijos įtakas
Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad turbūt mažai kas tikėjosi, jog likus metams iki rinkimų bus prašoma pradėti parlamentinį tyrimą, kuriame bus aiškinamasi, ar nėra sulaužyta Seimo nario priesaika bei pažeista Konstitucija.
Jis priminė, kad tokių tyrimų šią Seimo kadenciją jau buvo. Pavyzdžiui, dėl tuomečio Seimo nario Mindaugo Basčio, vėliau atsisakiusio mandato.
D.Gaižauskas aiškino, kad netrukus po to, kai 2017 metų pabaigoje savo žodį dėl M.Basčio tarė Konstitucinis Teismas, pasakydamas, kad parlamentaras sulaužė priesaiką ir pažeidė svarbiausią šalies įstatymą, Seimą pasiekė neslaptas raštas, adresuotas parlamento vadovui.
Jame, pasak Seimo NSGK pirmininko, išaiškintos aplinkybės dėl I.Rozovos bandymo gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, kad ji galimai klaidino pareigūnus. Todėl VSD prieštaravo tokio leidimo suteikimui.
„Aplinkybės buvo gana iškalbingos, t.y. dėl I.Rozovos asmeninių ryšių su Rusijos ambasados darbuotojais. Informacijoje minimos ir galimos aplinkybės, kad Rusijos ambasados darbuotojai, arba Rusija per ambasados darbuotojus, rūpinosi Rusų aljanso rinkimų kampanija, galimai kalbėjo apie finansavimą, galimai Seimo narei dengdavo išlaidas susitikimuose“, – iš Seimo tribūnos sakė D.Gaižauskas.
Aplinkybės buvo gana iškalbingos, t.y. dėl I.Rozovos asmeninių ryšių su Rusijos ambasados darbuotojais.
Tai, anot jo, kelia klausimų, ar Rusija nesiekia daryti įtakos mūsų šalies politiniams procesams.
Kartu Seimo NSGK vadovas pabrėžė, kad dėl to jokių veiksmų iš pradžių nesiimta. Informacija Seime disponavo tik jo vadovas V.Pranckietis, tuometis parlamento NSGK vadovas V.Bakas ir keli kiti politikai.
D.Gaižausko teigimu, nežinodama minėtų aplinkybių, Seimo valdyba I.Rozovą išleido į Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos renginius. Mūsų politikų dalyvavimas šios organizacijos veikloje, kaip vėliau viešai nurodė VSD, kelia riziką.
Daug asmeniškumų, mažai – esmės
Parlamentarė Aušrinė Armonaitė sakė, kad nutarimo projekto pristatyme buvo daug detalių, asmeniškumų, pavardžių, o apie tyrimo esmę kalbėta mažai.
Ji klausė, ar D.Gaižauskui neatrodo, kad tyrimą prasminga vykdyti apie Rusijos įtaką mūsų politinei sistemai, o ne bandyti suvedinėti sąskaitas su opozicija.
„Jūs paskandinsite šitą tyrimą detalėse, apjuodinsite daug žmonių, bet esmė gali likti neišaiškinta“, – pabrėžė A.Armonaitė.
Jūs paskandinsite šitą tyrimą detalėse, apjuodinsite daug žmonių, bet esmė gali likti neišaiškinta.
Atsakydamas jai, D.Gaižauskas aiškino, kad nutarimas suderintas su visais Seimo NSGK nariais, o galima Rusijos įtaka – viena pirmųjų tyrimo krypčių. „Kaltų čia niekas neieškos, čia aiškinsimės aplinkybes, kodėl nesuveikė sistemos, kodėl neveikė vienas ar kitas politikas taip, kaip reikėtų, gal reikėtų kokių nors įstatyminių pakeitimų“, – dėstė jis.
Konservatorius Jurgis Razma stebėjosi, kad siūlomas nutarimo projektas, kuriame nurodoma, jog apkalta galima ne tik I.Rozovai, bet ir premjerui Sauliui Skverneliui, parlamentarams, dirbusiems Seimo NSGK, susipažinusiems arba ne su VSD informacija.
„Negi jums neužtenka sveiko proto, kad už tokius dalykus gali būti kažkokie vertinimai, galbūt – siūlymai pašalinti iš komiteto narių ar pareikšti nepasitikėjimą Seimo pirmininku, bet ne apkaltos galimybėmis reikėtų švaistytis dėl tokių dalykų“, – mano jis.
D.Gaižauskas tikino, kad tokią nutarimo projekto formuluotę komitete siūlė Seimo konservatorių frakcijos nariai.
„Ką ir tikėjomės, tą ir padarė dabar Teisės departamentas. Jis labai aiškiai paaiškino, kur yra nukrypimai, ką reikia pakeisti, pataisyti. Būtent tas ir bus padaryta“, – tvirtino jis.
Liberalas E.Gentvilas ragino balsuoti prieš šį tyrimą. Anot jo, nebėra kalbama apie Rusijos įtaką mūsų politikams ir politiniams procesams.
„Didžioji kalbų ir aistrų dalis sukasi apie tai, kaip Seimo nariai tirs tuos, kurie perskaitė, arba tuos, kurie neperskaitė. Ar jūs suprantate, kad čia yra padėta bomba po parlamentinių tyrimų pamatais? Tirs patys save antrame plane palikdami tikrąją problemą, dėl kurios apskritai buvo nutarta sudaryti šitą komisiją“, – įsitikinęs jis.
Įtartini ryšiai su Rusijos diplomatais
NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I.Rozova yra šios partijos narė.
Anot VSD, skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptartos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.