Šalies vadovo teigimu, priimti įstatymai dėl pokyčių valdybose galėtų atverti galimybę keisti įmonių valdymą prieš pasibaigiant dabartinio Seimo kadencijai.
Už tai, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, tai yra – toks kokį patvirtino Seimas iki prezidento liepos 9-osios veto, balsavo 54 Seimo nariai prieš – 39, o susilaikė 6 parlamentarai. Kad įstatymas būtų priimtas reikėjo mažiausiai 71 balso už.
Kitu balsavimu Seimas pritarė prezidento siūlymui: už balsavo 93 Seimo nariai, o susilaikė 6 parlamentarai.
Prezidento vetuoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimai numatė, kad pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas valstybės tarnautojas jau nuo šių metų lapkričio.
G.Nausėda pasiūlė veikiančias valdybas pertvarkyti neskubant – iki pakeitimų sudarytos valdybos veiktų, kol baigsis jų kadencija, o pagal naujas taisykles būtų formuojamos naujos valdybos.
Panašios pozicijos šalies vadovas buvo ir dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų, numatančių pokyčius formuojant valdybas savivaldybių ar valstybės valdomose įmonėse ir jų dukterinėse bendrovėse.
Seimas irgi norėjo, kad visos šių bendrovių valdybos būtų pertvarkomos jau nuo šių metų lapkričio, kada įsigaliotų pataisos.
Seimas pakluso ir prezidento veto šioms pataisoms: pirmu balsavimu 48 balsais už, 31 – prieš ir trims Seimo nariams susilaikius nepajėgė įveikti šalies vadovo veto, o tada pritarė G.Nausėdos siūlymams: 82 Seimo narai balsavo už juos, o trys susilaikė.
Prezidento veto svarstant Ekonomikos komitete šalies vadovo patarėja Vaida Česnulevičiūtė siūlė šią problemą, kada įmonių valdybose nėra valstybės atstovų, kuo yra nepatenkinti valdantieji, o dirba tik nepriklausomi valdybos nariai, greičiau išspręsti einant kitu keliu – patvirtinant daugiau valdybos narių ir naujus narius renkant iš valstybės tarnautojų.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, apie tai, kad įmonių valdybos sudaromos netinkamai, liudija faktas, kad 2019 metais lyginant su 2018-aisiais valstybės valdomų įmonių dividendai mažėjo.
Jis piktinosi, kad dabar galiojančiose valdybose negali atsirasti bent vienas narys, kuris „būtų valstybės atstovas ir kuris bent jau žinotų, kas dedasi įmonėje“. Jis apgailestavo, kad įmonių valdybos dažnai renkamos neskaidriai, tampa „įdarbinimo agentūros“.
Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas priekaištavo, kad valdantieji nors turėjo visus įrankius, bet nesugebėjo kontroliuoti, kokie žmonės tampa įmonių valdybų nariais.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtas Valdymo koordinavimo centras visus šiuos ketverius metus atrinkinėdavo nepriklausomus valdybos narius į visas valstybines įmones, tai kas mums trukdė užkirsti kelią tiems blogiems vadybininkams ateiti į tas įmones. Jūsų ministerijai pavaldus Valdymo koordinavimo centras atrinko tuos nepriklausomus narius, kuriuos jūs šiandien keikiate ir keiksnojate. Tai kas juos atrinko, kodėl procedūros buvo blogos, kas ten neskaidraus buvo?“ – kalbėjo E.Gentvilas.
Seime dar yra svarstomos kitos pataisos, susijusios su tolimesniais valdybų formavimo pokyčiais. Dėl jų Seimas balsuos, o kol kas laukia nepriklausomų ekspertų išvados, kuria remsis apsispręsdamas.
Tomis pataisomis siūloma toliau reformuoti valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų sudarymą –siūloma valdybų daugumą sudaryti iš valstybės tarnautojų, mažinant nepriklausomų narių skaičių.
Jūsų ministerijai pavaldus Valdymo koordinavimo centras atrinko tuos nepriklausomus narius, kuriuos jūs šiandien keikiate ir keiksnojate.
Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad nepriklausomi nariai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę valdybos. Valdantieji siekia, kad jų būtų tik penktadalis.
Pataisas buvo skubama vasarą priimti, nes valdantiesiems nepavyko atmesti prezidento veto pataisoms, kuriomis buvo siekiama iš valstybės tarnautojų daugumos formuoti šį valstybės įmonę reorganizuojamos Kelių direkcijos valdybą.
Jei Seimas būtų patvirtinęs naują valstybinių ar savivaldos įmonių valdybų formavimo tvarką, ji būtų galiojusi ir Kelių direkcijos valdybai.
Valdantieji sako, kad įmonių, įgyvendinančių Vyriausybės programas, valdymu turi rūpinti valstybės tarnautojai. Opozicijos atstovai įsitikinę, kad iš valstybės atstovų sudarytos valdybos ne tik prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), bet ir netenkintų valstybės institucijų, nes nėra norinčių valdybose dirbti darbuotojų.
