„Advokatų, notarų bei antstolių bendruomenės turi būti atviresnės visuomenei. Todėl siūlome, kad šių teisinių profesijų atstovų garbės teismuose dalyvautų ne tik jų kolegos, bet ir platesnės teisininkų visuomenės atstovai. Atviresnis šios svarbios institucijos formavimo principas padės dar skaidriau priimti sprendimus, stiprins pasitikėjimą jos veikla“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Visuomenės atstovai jau seniai yra deleguojami į Teisėjų garbės teismą ir Prokurorų etikos komisiją.
Įstatymų projektų pakete siūloma į advokatų, antstolių, notarų garbės teismų sudėtį įtraukti teisininkų akademinės bendruomenės, kitų teisinių profesijų atstovų. Tokiems garbės teismų nariams būtų taikomi aukšti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Įstatymų projektuose numatyti garbės teismai iš penkių narių, iš kurių du – visuomenės atstovai. Po vieną visuomenės atstovą skirtų teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Garbės teismo nariais paskirti atstovai galėtų būti dvi kadencijas iš eilės. Šių kadencijų trukmę visų trijų profesijų garbės teismuose siūloma suvienodinti iki ketverių metų.
Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai.
