Parlamentarai 64 balsais „už“ priėmė tokią konservatoriaus Emanuelio Zingerio inicijuotą rezoliuciją.
Joje Seimas pabrėžė, kad kolaboravusiems su naciais ir sovietais paminklai ir kiti atminties ženklai neturi likti viešose erdvėse, jų atminimo neturi būti ugdymo programose.
„Būtina tęsti per Holokaustą žuvusių žydų tapatybės paieškas, kad būtų galima žudynių vietas įamžinti aukų vardais ir pavardėmis“, – tvirtinama dokumente.
Seimas taip pat kviečia Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas.
Vilniaus miesto savivaldybei siūloma kurią nors iš viešųjų erdvių pavadinti japonų diplomato, išgelbėjusio tūkstančius žydų, Čiunės Sugiharos vardu.
Numatytoje vietoje norima įgyvendinti Pasaulio tautų teisuolių pastangas įprasminantį memorialo projektą.
Šiemet sueina 80 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios. Be to, rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.
