Komiteto posėdžiui pirmininkavęs Mykolas Majauskas reziumavo poreikį: „Labai svarbu, kad koncentruotumėmės į stambius nusikaltimus, nešvaistytume teisėsaugos resursų gaudydami smulkius vagišius ar persekiodami smulkųjį verslą. Yra stambūs PVM grobstymo atvejai, kurie daro reikšmingą žalą valstybės biudžetui, o tai reiškia – ir teisėsaugos institucijų finansavimui.“
Į valandos pasitarimą pakviesti Generalinės prokuratūros (GP), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), LR Finansų ministerijos (VRM) ir Vidaus reikalų ministerijos (VMI) atstovai.
Per dvejus metus šalyje pradėtos 22 bylos, jose tiriamų pagrobtų pinigų suma siekia vos apie 5,5 milijono eurų – o kur dingsta milijardas?
„Mes Lietuvoje PVM'o atotrūkį turime apie vieną milijardą eurų“, – pirmininkui antrino generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas. Jo žodžiais tariant, išsaugoti šį milijardą nėra vien teisėsaugos institucijų užduotis, tačiau ir jos privalo dirbti produktyviau, pripažino S.Verseckas.
Jis aptarė pastarųjų dvejų metų mokestines bylas. Tyrimų dėl PVM grobstymo, sukčiavimų stambiu mastu per šį laikotarpį buvo pradėta vos 22, o juose pagrobtų pinigų suma siekia „vos“ apie 5,5 milijono eurų, o kur dingsta milijardas – kol kas nežinia. „Kalbant apie baudžiamąjį persekiojimą – tikrai galėtume veikti efektyviau. Skaičiai rodo, kad tikrai dar turime kur stengtis“, – dar sykį pripažino S.Verseckas.
„Finansinių, ekonominių nusikaltimų ištyrimas yra labai sudėtingas, reikalaujantis specifinių žinių ir labai daug pastangų“, – pabrėžė GP vadovė Nida Grunskienė.
Vidines teisėsaugos problemas, poreikius, susijusius su neefektyviais, ilgais ekonominių nusikaltimų tyrimais, generalinė prokurorė detalizavo.
„Ikiteisminių tyrimų trukmė. Kokybė. Ir nepakankamas valstybei padarytos turtinės žalos nustatymas bei atlyginimas“, – tris esminius akcentus išvardijo N.Grunskienė.
Ji neslėpė, kad sudėtingi ikiteisminiai tyrimai vyksta per ilgai, net iki teismo trunka keletą metų.
„Tiek tyrėjų trūkumas, tiek jų kompetencija, taip pat jų kaita. Prokurorų kaita taip pat yra. Tai nulemia didelių ir sudėtingų ikiteisminių tyrimų trukmę.
Taip pat tyrėjų kompetencija ir kvalifikacija mūsų netenkina. Į tyrėjus, manau, reikia investuoti, be kita ko, keliant šiems žmonėms atlyginimus“, – teigė generalinė prokurorė.
Anot jos, tyrimų trukmę ilgina ir tarptautinio bendradarbiavimo iššūkiai. „Susižinojimas su užsienio valstybėmis užima labai daug laiko, ne visos šalys vykdo mūsų prašymus tokiais terminais, kaip mes norėtume arba kokie jie numatyti. Šiuo metu yra nebendradarbiaujama su Rusija ir Baltarusija. Taip pat apsunkintas bendradarbiavimas su Ukraina. Vyksta karas, ir siųsti prašymus, kad jie atliktų mums aktualius ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų nepagarba šiems žmonėms“, – kalbėjo GP vadovė.
Vyksta karas, ir siųsti prašymus, kad jie atliktų mums aktualius ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų nepagarba.
Tuo metu Eurojusto organizacija Lietuvai tokiuose tyrimuose yra didelė paspirtis.
„Kriminalinės žvalgybos svarba yra labai didelė. Dar didelė problema yra dokumentų vertimas. Gaunami didelės apimties dokumentai skirtingomis užsienio kalbomis, mokami labai dideli pinigai už išvertimą. Būna taip, kad baigiasi pinigai, skirti vertimams, ir reikia laukti kito pusmečio, kad galėtume apmokėti. Manytume, kad problemą išspręstume, įdiegę automatines vertimų programas, bet tai turi būti įteisinta Baudžiamojo proceso kodekse. Tai palengvintų darbą ir sumažintų kaštus“, – siūlė N.Grunskienė.
Ji minėjo dar vieną problemą: Pranešėjų apsaugos įstatymas, prokuratūros nuomone, veikia nepakankamai. „Nuo 2019 m., kai šis įstatymas pradėjo veikti, buvo gauti 274 pranešimai apie pažeidimus. 149 sprendimai priimti pripažinti asmenis pranešėjais. Iš šios gautos informacijos buvo pradėti 37 ikiteisminiai tyrimai“, – kalbėjo generalinė prokurorė, pridūrusi, kad pagal pranešėjų suteiktą informaciją buvo nustatyta beveik 38 milijonų eurų valstybei padaryta žala, o privačioms įmonėms – 76 tūkst. eurų žala.
Pagrindinė problema, anot N.Grunskienės, yra tai, kad prokuratūra neturi jokio finansavimo Pranešėjų įstatymo viešinimui – reikėtų išreklamuoti šį teisinį mechanizmą, kad žmonės žinotų, kur gali kreiptis ir kokią naudą bei saugumo garantijas gaus mainais už teisėsaugai vertingą informaciją. GP vadovė minėjo, kad viešinimui (vaizdo klipų ir lankstinukų kūrimui bei jų platinimui) reikėtų skirti apie 100 tūkst. eurų.
Savo ruožtu jos pavaduotojas S.Verseckas dar akcentavo, kad pinigų grobstymas naudojant įvairias schemas yra tarsi dalies žmonių gyvenimo būdas – nors ir nusikalstama, rizikinga, tačiau ši sritis gali būti labai pelninga.
„Taip pat, ką mes pastebime – tai nusikaltimų recidyvą. Tai yra asmenys, atlikę bausmę, vėl grįžta daryti to paties pobūdžio nusikaltimų. Jie mato čia pelningą sritį. Čia kalbame ne tik apie pavienius asmenis, bet ir organizuotas grupes“, – apie savotišką užburtą ratą ir sizifišką teisėsaugos darbą kalbėjo GP vadovės pavaduotojas.
Įvardijami rizikingiausi sektoriai – statybos, automobiliai, prekyba plataus vartojimo prekėmis.
