Seimas priėmė „darbiečių“ frakcijos vadovo Kęstučio Daukšio ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės siūlymą bedarbio pašalpą ateityje mokėti 6 mėnesius, o ne 9, kaip anksčiau buvo balsavęs Seimas.
Pašalpos maksimalus dydis bus apskaičiuojamas kaip pastovios ir kintamos dalių suma: pirmąją sudarys 30 proc. minimalios mėnesio algos (MMA), o antroji kas kelerius mėnesius keisis. Pakeista kintamos dalies apskaičiavimo tvarka: pirmą–antrą mokėjimo mėnesį ji siektų 50 proc. apdraustojo vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, 3–4-tą mėnesius – 40 proc., o 5–6-tą mėnesius – tik 30 proc.
Seimas priėmė liberalo Eugenijaus Gentvilo pataisą, pagal kurią bedarbio pašalpos mokėjimo pradžia bus ne iš karto po atleidimo iš darbo, kaip per svarstymą buvo nutaręs Seimas, o po tiek laiko, kiek mėnesių jis gaus išeitinių išmokų, kurias jam mokės darbdavys ir specialus fondas.
Bedarbio išmoka bus mokama asmenims, iki įsiregistravimo darbo biržoje turintiems ne mažesnį kaip vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Dabar reikalaujamas stažas – 18 mėnesių per trejus metus.
Nedarbo draudimo įmoka pagal terminuotas sutartis dirbantiems žmonėms nuo kitų metų bus padvigubinta – taip siekiama priversti darbdavius ateityje nesudaryti daug terminuotų sutarčių, nes jos nėra naudingos darbuotojams. Ši nuostata numatyta naujajame Darbo kodekse, kurį Seimas antradienį patvirtino.
Dabar nedarbo draudimui darbdaviai moka 1,1 proc. darbuotojo algos. Šis dydis tvirtinamas kasmet, priimant „Sodros“ biudžetą.
