Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 12 20

Seimas po svarstymo nepritarė palūkanų apmokestinimui

Antradienį parlamentarai po svarstymo nepritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, kuriomis nuo kitų metų balandžio siūlyta apmokestinti didesnes nei 400 Lt per metus palūkanas. Tautos išrinktieji nusprendė grąžinti teisės akto projektą tobulinti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Pinigai
Pinigai / Audriaus Bagdono/BFL nuotr.

Už teisės aktą po svarstymo balsavo 49, prieš – 33, susilaikė 38 Seimo nariai. Įstatymo projektui pasipriešino Liberalų sąjūdis. Didžioji dalis liberalcentristų susilaikė, keli jų balsavo „prieš“. Įstatymo pataisą palaikė 4 socialdemokratai, likusieji arba susilaikė, arba balsavo „prieš“. Už ją balsavo 44 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai.

Keli parlamentarai buvo užregistravę siūlymus apmokestinti ne 400 Lt, o 1 000 Lt arba 2 000 Lt per metus siekiančias palūkanas. Jie teigė, kad jeigu būtų nustatyta tokios apmokestinamų palūkanų sumos, mažesnius indėlius į bankus padėję gyventojai liktų nenuskriausti. Tokiu atveju mokesčius turėtų mokėti mažiausiai 50 tūkst. Lt arba 100 tūkst. Lt bankuose laikantys žmonės. Abiem pasiūlymams Seimas nepritarė.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė posėdyje aiškino, kad konservatoriai, nepritarę minimalios palūkanų sumos, nuo kurios būtų skaičiuojami mokesčiai, padidinimui, padarė klaidą. „Jeigu būtumėte protingai pasielgę ir pritarę, kad reikia apmokestinti daugiau kaip 50 tūkst. Lt į banką padėjusius žmones, gal ir liberalai jus būtų palaikę“, – kalbėjo ji.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis teigė, kad sprendimas apmokestinti palūkanas sudrebintų Lietuvos bankinės sistemos pamatus.

„Žmonės jautriai reaguoja į tokius dalykus. Šis mokestis nieko bendra su prabanga neturi ir, ačiū Dievui, kad tai pradėjote skirti, nes pradžioje šios pataisos buvo teikiamos su visu vadinamųjų prabangos įstatymų paketu. Argumentai, kad tokio mokesčio neturi tik Lietuva ir Kipras, mūsų neįtikina“, – dėstė susisiekimo ministras. Jis pridūrė, kad apmokestindama indėlius valdžia paragins žmones atsiimti pinigus iš bankų.

E.Masiulis aiškino, kad valdžia kėsinasi apmokestinti nedidelius indėlius, kuriuos žmonės yra sukaupę juodai dienai.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis posėdyje kalbėjo, kad priėmus tokias įstatymo pataisas, mokestis būtų užkrautas žmonėms, kurie banke laiko vos 15 tūkst. Lt.

„Noriu paklausti, kas tie žmonės, kurie laiko tokius pinigus bankuose? Tikrai ne turtingiausi verslininkai, nes jie investuoja gaudami didesnius procentus. Tai – ir ne jauni bei aktyvūs žmonės, kurie dar netaupo. Tai – pagyvenę žmonės, kurie visą gyvenimą dėjo centą prie cento senatvės ligoms gydyti, galų gale, laidotuvėms“, – aiškino jis.

Tokios kalbos papiktino premjerą Andrių Kubilių. „Klausydamasis diskusijų galvoju, kad nebesuprantu, apie ką mes čia kalbame“, – Seime pareiškė jis. Vyriausybės vadovas pridūrė neišgirdęs argumentų, kodėl nereikia apmokestinti palūkanų.

„Įstatymas naikina išimtį ar lengvatą, skatina taupymą, nes nebus taikomas indėliams, kurie laikomi ilgiau nei dvejus metus. Logiška ir aiškiai sudėliota. Jeigu žmogus gaus minimalias apmokestinamas palūkanas, jis mokesčio turės mokėti vos 30 Lt. Tai kas dėl to turėtų pergyventi? Tie, kurie turi milijoną ar dešimt milijonų. Ilgai dėl to tarėmės koalicijoje ir sutarėme, kad turime skirtingas nuomones. Mes laikomės nuoseklios pozicijos, kad už viešąsias paslaugas visi turim mokėti ir išimčių čia neturi būti“, – kalbėjo jis.

A.Kubilius socialdemokratus ragino palaikyti šį įstatymą, nes jis – vienas iš žingsnelių į progresinius mokesčius. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos